- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parduotuvių lentynose turėtų padaugėti nacionalinės kokybės produktų. Specialistai gamintojams žada pigesnius ir greitesnius sertifikatus. Gyventojai pripažįsta, kad žinių apie produktų ženklinimą trūksta.
Petro Lingės darbovietė ant įmonės stogų bites augina jau penkerius metus. Medumi vaišinami darbuotojai ir verslo partneriai.
Jei įmonė medų pardavinėtų, galėtų siekti nacionalinės kokybės sertifikato, mat bičių medų kasmet tikrina jau dabar.
„Tikriname bites periodiškai, tikriname surinktą medų, kad tikrai žinotume, kad valgome kokybišką medų. Visi iki šiol atlikti tyrimai tikrai patvirtino, kad tas medus yra švarus, kad jame nėra sunkiųjų metalų, pesticidų“, – teigė SBA atstovas P. Lingė.
O ir bitėms susirgus, renkasi natūralias priemones.
„Rūpinamės bičių sveikata, jas gydome nuo įvairių ligų. Tačiau gydome arba biologiniais preparatais arba organinėmis medžiagomis, kurios joms nekenkia“, – tikino P. Lingė.
Sutartiniu ženklu žymimų produktų gamyboje ribojami mineralinių trąšų, vaistų bei antibiotikų kiekiai. Auginimas ar gamyba vykdomi kuo tvariau.
„Jeigu nebūtų ženklinimo, tai tada liktų tik kalbos. Tai nėra kontrolės mechanizmo, nėra reguliavimo. Ir kaip patikrinti, ar ūkininkas iš tiesų elgiasi sąžiningai“, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos pirmininkas Paulius Andriejavas.
Specialistai sako, kad kokybiškų produktų Lietuvoje daugės, mat nuo šių metų nacionalinius kokybės produktus sertifikuos net trys įmonės.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Dėl to laimės galutinis vartotojas, ūkininkas, prekybininkas, verslininkas, kuris norės sertifikuotis“, – aiškino LR ŽŪR Sertifikavimo skyriaus vedėjas Ramūnas Stonkus.
„Kada yra monopolija arba viena įmonė, kuri sertifikuoja, tai sunkumai tokie – didelės eilės, jų lankstumo nebuvimas. Reikia prisitaikyti ir prie ūkininko darbo grafiko, darbo režimo“, – teigė P. Andriejavas.
O panašiems, kaip prieš tai minimam bičių ūkiui, rekomenduojama apsvarstyti produkcijos sertifikavimą. Esą tai padėtų išsiskirti iš konkurentų.
„Kaip reikia išsiskirti masinėje ekonomikoje iš visų produktų: su tuo ženklu eiti į parduotuvę, turgų ir parodyti, kad tai yra padaryta Lietuvoje“, – patarė R. Stonkus.
Gyventojai pripažįsta, kad žinių dėl produktų kokybės ženklinimo trūksta. Tačiau parduotuvių lentynose ieško lietuviškų prekių.
Daugiausiai nacionalinės kokybės produktų tikimąsi vaisių, daržovių ir bitininkystės srityse. Kokybę patvirtinančius ženklus Lietuvoje turi apie 400 ūkių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...
-
G. Nausėda inicijuoja pataisas – daugiau lėšų būtų skirta rajonų keliams2
Prezidentas Gitanas Nausėda inicijuoja įstatymo pataisas ir siūlo Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį. ...
-
Baltijos šalys sutarė kartu kontroliuoti kare naudojamų prekių judėjimą
Baltijos šalys ketina kartu kontroliuoti į Rusiją ir Baltarusiją eksportuoti draudžiamų kare naudojamų prekių judėjimą – jos sutarė sudaryti regioninį kontroliuojamų mūšio lauke naudojamų jautrių prekių sąrašą. ...
-
R. Budbergytė biurokratiją mažinti siūlo sustiprinus parlamentinę kontrolę5
Dėl biurokratijos stringant „Teltonikos“ investicijoms, socialdemokratė Rasa Budbergytė perteklinio reguliavimo klausimus spręsti siūlo ne tik vyriausybinėje komisijoje, bet ir stiprinant parlamentinę kontrolę – išplėtus Seimo...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Pramonės produkcijos šiemet pagaminta 2,4 proc. daugiau
Lietuvos pramonės produkcijos vertė per 10 mėnesių išaugo 2,4 proc. iki 30,3 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis), penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žiniasklaida: didžiausi Lietuvos viešbučiai šiemet sumokėjo beveik 60 proc. daugiau mokesčių
10 daugiausia mokesčių sumokėjusių viešbučių per 3 šių metų ketvirčius į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaita jau pervedė 9,33 mln. eurų mokesčių arba 60 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu periodu, praneša por...
-
G. Paluckas: prie Lietuvos gynybos finansavimo galėtų prisidėti ir Europos institucijos1
Naujasis premjeras Gintautas Paluckas mano, kad prie Lietuvos gynybos finansavimo vidutiniu laikotarpiu galėtų prisidėti ir Europos Sąjunga. ...
-
I. Šimonytė: „Teltonikos“ atvejis parodo, kad reikalinga galimybė bendrovėms persiderėti sutarčių su EIM terminus2
Nueinančios Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė mano, kad siekiant išvengti panašių į „Teltonikos“ skandalą istorijų, reiktų užtikrinti, jog investuotojai galėtų lengviau perderinti terminus iki kada turi būti pasi...
-
Seime – pirmasis 2025-ųjų biudžeto svarstymas
Seimas ketvirtadienį ėmėsi kadenciją baigiančios Ingridos šimonytės Vyriausybės parengto 2025 metų valstybės biudžeto projekto. ...