Urtė Neniškytė VU neuromokslininkė plačiau pakomentavo tyrimo rezultatus.

– Matome, kad visose šalyse sumažėjo taškai, kurie buvo surinkti šitame tyrime, nepriklausomai nuo amžiaus, nepriklausomai nuo išsilavinimo, tiesiog visur matome mažėjimą. Man, kaip mokslininkei visą laiką yra įdomu, dėl ko taip galėjo atsitikti. Pirmiausia, ką padariau susipažindama su šiuo tyrimu, tai pasižiūrėjau, ar nesikeitė tyrimo metodika. Vienas iš dalykų, į ką atkreipė dėmesį ir patys studijos autoriai yra tai, kad prieš 10 metų šį tyrimą buvo galima atlikti ant popieriaus. Šiuo metu buvo naudojamos tik kompiuterinės priemonės, tai yra planšetės. Atrodytų tarsi nauja, moderni prieiga, bet tai gali turėti įtakos rezultatams, ypač kai šnekame apie vyresnius žmones, kurie turi galbūt mažesnius informacinių technologijų įgūdžius. 

– Ar jūs įtariate, kad vyresni žmonės ne viską sugebėjo atlikti taip greitai ir taip gudriai, kaip jauni? 

– Nebūtinai darė tokią didelę įtaką rezultatams, bet tikėtina, kad šiokią tokią įtaką turėjo, ypač kai mes šnekame, apie mažiausiai taškų surinkusius žmones. Kitas klausimas yra, ką iš tikro šitas tyrimas matavo? Nes šis tyrimas nematavo, kokie mes esame protingi, ar mes esame gudresni už penktoką, ar mes efektyviau atliktume savo darbą negu penktokas? Jis matavo tam tikrus specifinius įgūdžius, tai yra raštingumą, bet specifiškai per teksto suvokimo prizmę, matematinius gebėjimus ir problemų sprendimo gebėjimus. 

Ką mes žinome? Tikrai žinome, kad penktokai šiuos įgūdžius taiko kiekvieną dieną ar bent jau kiekvieną savaitę, kai ateina į skirtingas pamokas ir jie turi atlikti matematikos, lietuvių kalbos užduotis, užsienio kalbų užduotis. Tai reiškia, jie tuos įgūdžius aktyviai palaiko. Kas nutinka, kai žmonės baigia mokyklą, ypač kai jie baigia universitetą, nes matosi universiteto poveikis. Universitetą baigę žmonės turi geresnius įgūdžius. Tie įgūdžiai palaipsniui krenta, bet tai gali būti susiję ne su tuo, kad žmonės tiesiog nebesugeba atlikti tokių užduočių, nes nebeturi pažintinių gebėjimų jas atlikti, bet dėl to, kad tie įgūdžiai nebėra kiekvieną dieną aktyviai palaikomi. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vienas iš uždavinių, kurį reikėjo išspręsti, apskaičiuoti, kiek reikia kambariui tapetų? Turbūt penktokai ar šeštokai tą atlieka kas kartą matematikos pamokose, o suaugę turbūt tapetais klijuoja kambarius kartą į dešimtmetį. 

– Taip, ir čia yra vienas iš pavyzdžių, kad net ir tą vieną kartą per dešimtmetį mums tikėtina nereikės suskaičiuoti, kiek tapetų reikia, kadangi galėsime įvesti kambario matmenis į kokią nors skaičiuoklę ir skaičiuoklė suskaičiuos mums. Kas pasikeitė per dešimtį metų? Labai daug informacinių technologijų atėjo į mūsų gyvenimą, kurios perėmė įvairius rutininius darbus, o dabar per pastaruosius porą metų atėjus ir tokiems dideliems kalbos modeliams, tokiems kaip „ChatGPT“, net ir ne rutininius, bet ir apskritai kito tipo problemų sprendimus galime perduoti kompiuteriams. 

– Ar jau galima daryti greitas ir paprastas išvadas, kad visos tos technologijos, kurias nešiojamės kasdien ir iš kurių neišlendame, mus kvailina? Pamirštame dalykus ir jų sprendimo būdus, ir turėsim labai rimtų pasekmių, kada būsime vyresnio amžiaus. 

– Nesakyčiau, kad mus kvailina, tiesiog tie įgūdžiai, kurių nepalaikome, yra prarandami. Prieš 20 metų visi mokėjome mintinai labai daug telefono numerių, nes kitaip draugams negalėdavome paskambinti arba reikėdavo knygelės ieškoti, tai paprasčiau buvo juos atsiminti. Dabar jų neatsimename, tai nereiškia, kad mūsų atmintis yra blogesnė, mes atsimename galbūt kitus dalykus. Atsimename krūvą slaptažodžių, tai galėtų būti pavyzdys. Atsimename kito tipo informaciją. Faktas yra tas, kad jeigu mes įgūdžių nepalaikome, matome ne tik pačių įgūdžių silpnėjimą, bet net ir atlikus tyrimus galima pamatyti, kaip keičiasi smegenų struktūros.

Vienas ryškiausių tyrimų buvo atliktas prieš 10 metų, buvo palyginta, kaip pasikeitė mūsų smegenų struktūros, atsakingos už erdvinę atmintį, tuomet, kai mes visi pakankamai universaliai pradėjome naudoti GPS'us, žemėlapius, kurie mus nukreipia, be to, kad turime tuos žemėlapius patys atsiminti. Buvo pastebėta, kad hipokampas, smegenų sritis, kuri yra atsakinga už erdvinę atmintį, mažėja nepriklausomai nuo amžiaus. Matome, kad jeigu kažkokių funkcijų nenaudojame, kadangi smegenims energetiškai reikia labai daug energijos, jos stengiasi nedaryti to, kas yra nebūtina. Ir kai įgyjame įvairius įrankius, tam, kad atliktų funkcijas, kurias reikėjo mums anksčiau atlikti, mes tų funkcijų atlikti nebemokame, tačiau tai nereiškia, kad menkėja mūsų pažintiniai gebėjimai. 

– Mokslininkai deda labai daug pastangų, kad išspręstų labai rimtas žmonijos bėdas, pavyzdžiui, Alzhaimerio ligą ir sužinotų, dėl ko apskritai nyksta mūsų smegenys, kai pasiekiame tam tikrą amžių. Ar šitos technologijos ir šitas tyrimas rodo, kad turėsime labai rimtų problemų spręsdami tas ligas, kurios dabar yra labai liūdnos žmonijai?

– Tai ką žinome iš labai didelių tyrimų atliktų Jungtinėje Karalystėje, kurie apėmė daugiau nei 2 milijonus žmonių, yra tai, kad mūsų visų smegenys neišvengiamai senėja, nepriklausomai nuo to, kokia veikla užsiimame. Tačiau, jeigu aktyviai naudojamės savo smegenis ir vėliau pastebime tuos senėjimo požymius, tai per šitą prizmę atsakant į jūsų klausimą, taip, yra ta rizika, kad dėl to, kad mes dabar mažiau naudojame savo pažintinius gebėjimus, peržengus 55 metų ribą, tikėtina, kad mes greičiau pradėsime patirti tuos senėjimo požymius ir greičiau pajausti, kad nebesugebame prisiminti, nebesugebame sugalvoti tiek, kiek galėdavome anksčiau.