Toks planas numatytas Žvalgybos kontrolieriaus Nortauto Statkaus metų veiklos ataskaitoje. Numatoma, jog ombudsmeno įstaiga domėsis, kaip priimami sprendimai rinkti ir tikrinti informaciją apie kandidatus bei jų aplinką, kokia medžiaga yra renkama ir kokiu pagrindu. Taip pat bus vertinama, ar ir kam tokia informacija yra teikiama.

Apie šį planuojamą patikrinimą N. Statkus informavo ir Seimo Žmogaus teisių komitetą (ŽTK), kuriam pristatė praėjusių metų veiklos vertinimus ir ataskaitą.

„Šiais metais pirmo patikrinimo tikslas yra įvertinti žvalgybos institucijų veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos prezidento, Seimo ir Europos Parlamento rinkimų procesais – šių veiksmų teisėtumą, politinį neutralumą, atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams“, – posėdžio metu kalbėjo Žvalgybos kontrolerius.

„Praėjusią savaitę, penktadienį, priėmiau sprendimą pradėti tokį patikrinimą. Jis bus atliekamas visą likusį laiką, iki metų pabaigos. Rezultatus tikiuosi pateikti kitų metų sausio mėnesį“, – komiteto narius informavo N. Statkus.

Šįmet ketinama baigti ir 2023 m. pradėtus abiejų žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento (VSD) bei Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) – vidaus kontrolės sistemos patikrinimus. N. Status teigė, jog planuoja išvadas Seimo komitetams pristatyti birželį.

„Įvertinus jo rezultatus, bus suformuotos išvados ir rekomendacijos žvalgybos institucijoms dėl šios kontrolės tobulinimo“, – teigiama ombudsmeno metinėje ataskaitoje.

Tarp 4 patikrinimų – 2 buvo susiję su VSD pranešėjo istorija

Ombudsmeno institucijos duomenimis, 2023 m. iš viso buvo pradėti 4 patikrinimai. Du iš jų – susiję su VSD bei pranešėjo Tomo Gailiaus liudijimu.

Viename patikrinimų Žvalgybos kontrolierius vertino, kaip VSD įgyvendina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) rekomendacijas dėl veiklos pokyčių. Pastarąsias NSGK pateikė 2020 m. – po to, kai komitetas aiškinosi pranešėjo T. Gailiaus istorijos aplinkybes.

Ombudsmenas nurodo, jog VSD atliko eilę vidaus teisės aktų pakeitimų, priėmė naujų tvarkų, kuriomis nustatė, jog įvairūs pavedimai bei sprendimai rinkti informaciją turi būti formuluojami raštiškai arba departamento informacinėje sistemoje, kartu nurodant ir aiškų medžiagos rinkimo bei tikrinimo pagrindą.

„Paieškos veiksmai yra fiksuojami ir gali būti patikrintas ir įvertinas jų teisėtumas ir pagrįstumas“, – teigiama ataskaitoje.

„Vėliau Žvalgybos kontrolierių įstaiga konsultavo institucijos vadovus dėl galimų konkrečių vidaus kontrolės stiprinimo veiksmų“, – rašoma dokumente.

Kontrolieriaus vertinimu, NSGK rekomendacijos yra įgyvendintos, išskyrus vieną svarbią tvarką – viename dokumente turėjo būti susistemintas žvalgybos informacijos rinkimų būdų ir metodų naudojimas, jų taikymo teisėtumo kontrolė. N. Statkus tikisi, jog tai bus atlikta artimiausiu metu.

„Pažymėtina, kad vis dar yra tobulintinų VSD vidaus kontrolės aspektų“, – priduria kontrolierius.

Žvalgybos ombudsmenas taip pat atliko patikrinimą laikinosios tyrimo komisijos, tyrusios T. Gailiaus istoriją, pavedimu. Šios analizės išvados buvo pateiktos ir Seimo nariams.

„Į visus komisijos suformuluotus klausimus buvo pateikti atsakymai, kuriuos leidžia įstatymai ir galiojančios teisės aktų nustatytos procedūros“, – nurodoma metų veiklos ataskaitoje.

ELTA primena, kad 2021 m. gruodį Seimas nutarė įkurti Žvalgybos kontrolieriaus institutą.

Žvalgybos kontrolierius N. Statkus prisiekė Seime praėjusių metų balandžio pradžioje. Netrukus jis buvo paskirtas Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovu.

Visgi, įstatymas numato, kad įstaigoje turi veikti du žvalgybos kontrolieriai. Kandidatūras Seimui teikia parlamento pirmininkas. Iki šiol Seimui antrasis pretendentas į ombudsmeno pareigas nėra pateiktas.

Žvalgybos kontrolierius atlieka nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, tikrina šių institucijų metodų taikymo pagrįstumą, teisėtumą, tiria galimus žmogaus teisių pažeidimus, tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, nagrinėja žvalgybos pareigūnų skundus, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms, aptikęs galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą.