„Teismo nuomone, informacijos, gautos vykdant operatyvinę veiklą, apie galimai korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčias veikas, išslaptinimas ir panaudojimas atliekant parlamentinį tyrimą yra pateisinamas ir proporcingas, atitinka viešąjį interesą ir neriboja asmens teisių labiau, negu būtina reikšmingiems viešiesiems tikslams pasiekti“, – BNS pranešė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė

Teisėjų kolegija nusprendė, kad VSD pateikdamas raštą nepažeidė nei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, nei Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų, todėl R. Šukui skundą atmetė kaip nepagrįstą.

R. Šukys prašė teismo pripažinti neteisėtais VSD veiksmus renkant, tvarkant ir paskleidžiant duomenis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui praėjusiais metais pateiktame rašte.

Jo nuomone, paskleista klaidinga, neobjektyvi ir šališka informacija apie jo asmenį. R. Šukys taip pat prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSD, priteisti 2 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Teismas savo sprendime pažymi, kad žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti.

„Asmuo, dalyvaudamas politinėje veikloje, eidamas atsakingas pareigas, neturi ir negali tikėtis visiško privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo ribų nebelieka, kai asmuo aktyviai dalyvauja visuomenės ir valstybės gyvenime“, – nusprendė teismas.

Teismo atstovė akcentavo, kad asmuo privalo suvokti viešą interesą ir visuomenės teisę sužinoti apie valstybėje vykstančius politinius procesus, galimą neteisėtą įtaką jiems, galimą verslo subjektų ir kitų interesų grupių siekį galimai neteisėtai paveikti valstybės tarnautojus, politikus, daryti įtaką jų sprendimams.

Nenustačius neteisėtų VSD veiksmų, atmestas ir R. Šukio prašymas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

Seimo komitetui praėjusių metų kovą pateiktoje, o vėliau išslaptintoje informacijoje VSD mini R. Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.

VSD teigė, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A. Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.

Žvalgybos medžiagoje taip pat teigiama, kad buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ir liberalas Gintaras Steponavičius kalbėjosi apie R. Šukio tinkamumą būti ministru.

Jis minėtas ir kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį „MG Baltic“ siekiant statybų pirkimų sveikatos įstaigose.

Ši informacija teikta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, atlikusiam tyrimą dėl verslo poveikio politikai.

R. Šukio teigimu, informaciją rašę pareigūnai iškraipė ją. Tuomet parlamento vadove išrinkta konservatorė Irena Degutienė, o jis net nekandidatavo į šias pareigas, partija nesvarstė galimybės kelti jo kandidatūros.

Be to, R.Šukys niekuomet nepriklausė Liberalų sąjūdžiui, dėl to šiai partijai tapus valdančiosios koalicijos dalimi jo kandidatūra negalėjo būti svarstoma į ministrus.

Balandį Vilniaus apylinkės teismas yra pripažinęs, kad šie duomenys apie R. Šukį neatitinka tikrovės, VSD padaryti apibendrinimai žemina jo garbę bei orumą, tačiau negali būti paneigti.

R. Šukys 2000 – 2012 metais dirbo Seimo nariu, 2006 – 2007 metais buvo vidaus reikalų ministru, 2008 – 2010 metais – Seimo pirmininko pavaduotoju, 2010 – 2012 metais dirbo sveikatos apsaugos ministru. Jis buvo Liberalų ir centro sąjungos narys.