Paluckas: tai turi tapti pavyzdžiu

  • Teksto dydis:

Su Lenkijos kolega Donaldu Tusku telefonu kalbėjęsis Gintautas Paluckas sako, kad abiejų šalių investicijos į gynybą turi tapti pavyzdžiu sąjungininkams.

„Puikūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai, strateginė partnerystė ir svarbiausiais klausimais sutampantys interesai svarbūs kuriant saugų, atsparų ir ekonomiškai veržlų mūsų regioną ir tokią pat Europą“, – Vyriausybės pranešime penktadienį cituojamas ministras pirmininkas.

„Vienodai matome paramos Ukrainai ir investicijų į mūsų gynybą svarbą, kuri nė kiek nemažėja, todėl tikiuosi, kad šiuo pavyzdžiu gebėsime skatinti ir mūsų sąjungininkus bendro saugumo labui“, – pridūrė jis.

Lenkija 2025 metų biudžete gynybai yra suplanavusi 4,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Lietuva šių metų biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.

Tuo metu NATO lygiu gynybos finansavimo „grindimis“ laikomi 2 proc. BVP.

Siekiant spėti iki 2030 metų šalyje išvystyti diviziją, Valstybės gynimo taryba praėjusią savaitę įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų BVP.

Šalies vadovai kol kas nenurodo konkrečių tokios iniciatyvos finansavimo šaltinių, tačiau akcentuoja, kad reikšmingą dalį turėtų sudaryti europinės lėšos.

G. Paluckas su D. Tusku taip pat aptarė paramą Ukrainai, Lenkijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus, bendrus Lietuvos ir Lenkijos energetikos ir infrastruktūros projektus.

Pasak Lietuvos premjero, svarbu išnaudoti visus formatus, stiprinant regioninį bendradarbiavimą ir telkiant paramą Ukrainai, tarp jų – ir pasiteisinusį Liublino trikampio formatą.

Kaip pažymėta premjerų pokalbyje, Rusija išliks ilgalaike karine grėsme, tą rodo atkuriami Ukrainoje prarasti pajėgumai, šalies ekonomikos orientacija kariniams poreikiams bei agresyvus hibridinis veikimas.

Esant bendrai grėsmei, gynybos stiprinimui turi būti dedamos maksimalios pastangos ne tik regiono, tačiau ir visos ES mastu.

Vyriausybių vadovai pažymėjo abipusį interesą kuo sparčiau ir sklandžiau įgyvendinti „Rail Baltica“ ir „Harmony Link“ projektus, svarbius ne tik ekonomikai, tačiau ir saugumui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių