„Rusiškas totalitarizmas, tokia pat neapykantos ideologija kaip ir fašizmas ar nacizmas, yra nesuderinamas su civilizuoto bendrabūvio ir tarptautinio saugumo normomis, todėl privalo būti panaikintas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Prieš ceremoniją parlamento vadovė pakvietė parlamentarus tylos minute pagerbti žuvusius Ukrainos vaikus. Ketvirtadienį, minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, per Rusijos surengtą oro ataką Kyjive žuvo trys žmonės, tarp jų – devynerių metų mergaitė.

Savo kalboje per R. Stefančuko apdovanojimo teikimo ceremoniją V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad kovos su totalitarizmu avangarde dabar yra Ukraina, o Lietuva įsipareigoja palaikyti ukrainiečius tiek, kiek reikės, ir dėti visas pastangas, kad ir tarptautinės bendruomenės palaikymas nesilpnėtų.

Kalbėdama apie A. Stulginskio žvaigždės laureatą R. Stefančuką, parlamento vadovė teigė, kad jis yra vienas charizmatiškiausių Ukrainos lyderių, asmenine lyderyste, drąsa ir pavyzdžiu milijonus savo tautiečių įkvepiantis priešintis imperinei agresijai.

Jo pastangos telkti demokratinio pasaulio parlamentinę bendruomenę už tėvynės laisvę yra išskirtinės.

„Jo pastangos telkti demokratinio pasaulio parlamentinę bendruomenę už tėvynės laisvę yra išskirtinės“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji prisiminė, kaip R. Stefančuko kvietimu su Latvijos ir Estijos kolegomis lankėsi Aukščiausioje Radoje praėjus mėnesiui nuo vasario 24-osios, karo pradžios.

„Nepaisydami to, kad agresoriaus tankai buvo priartėję prie sostinės Kyjivo, Ukrainos parlamentarai rinkosi į posėdį, priėmė būtinus sprendimus ir parodė visam demokratiniam pasauliui, kaip privalo veikti demokratiškai išrinktas parlamentas net nuožmiausios agresijos sąlygomis“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Ji taip pat priminė, kad Lietuvos ir Ukrainos bendros pastangos atsispirti imperinei Maskvos agresijai skaičiuoja ne vieną šimtmetį.

„Kyjivo Pečorų lauroje palaidotas Konstantinas Ostrogiškis, kuris daugiau kaip prieš penkis šimtus metų vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei Oršos mūšyje, kai visi kartu nugalėjome triskart didesnę Moskovijos kariuomenę“, – sakė parlamento vadovė.

V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad Oršos mūšis svarba nenusileidžia Žalgirio kautynėms ir yra „svarbi istorinė jungtis, siejanti Lietuvą, Lenkiją, Ukrainą ir Gudiją – šalis, kurių šviesiausi žmonės dabar ne tik patiria ypatingą dvasinę bendrystę, karą išgyvena kaip didžiulę asmeninę tragediją, bet ir jaučia priklausą europietiškai civilizacijai“.

Šiemet A. Stulginskio žvaigžde apdovanoti Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas R. Stefančukas ir buvęs parlamento vadovas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras Česlovas Juršėnas. Č. Juršėnui apdovanojimas buvo įteiktas gegužės 18 dieną.

Apdovanojimas paprastai teikiamas gegužės 15-ąją, kai 1920 metais Steigiamasis Seimas Lietuvos valstybę paskelbė Lietuvos Respublika, arba artimiausiame posėdyje. R. Stefančukui apdovanojimui įteikti sušauktas nenumatytas Seimo posėdis.

A. Stulginskio žvaigždės apdovanojimas skiriamas už indėlį puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas. Seimo 2020 metais įsteigtu apdovanojimu pagerbiama Steigiamojo Seimo pirmininko, ėjusio prezidento pareigas, A. Stulginskio asmenybė.

Anksčiau apdovanojimą yra gavę kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir JAV senatorius Richardas Josephas Durbinas (Ričardas Džozefas Derbinas).