- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime stringa projektai, susiję su žiniasklaidos rėmimo modelio keitimu ir visišku reklamos uždraudimu nacionaliniame transliuotojuje.
Dar tvirtinant ketvirtadienio Seimo posėdžių darbotvarkę konservatorių frakcijos siūlymu iš jos išbrauktas projektas dėl reklamos LRT draudimo.
„Jis keistų LRT finansavimo principus. Atkreipsiu dėmesį, kad yra Vyriausybės kreipimasis į Konstitucinį Teismą, kur pasiteirauta, ar gali būti nurodyti kokie nors procentai. Man atrodo, kad tuos klausimus geriau svarstyti gavus atsakymą. Kita vertus, yra dar yra Kultūros komiteto sudaryta darbo grupė. Tai kam tas grupes sudarinėti, jeigu apeinant tas grupes teikiami projektai“, – sakė konservatorius Jurgis Razma.
Ketvirtadienį parlamentarams planuota pateikti valdančiųjų „valstiečių“ Arvydo Nekrošiaus, Valiaus Ąžuolo ir Agnės Širinskienės parengtą Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisų projektą.
Jame numatyta, kad bet kokia reklama ar kitoks viešosios informacijos rengimas bei skleidimas už atlygį draudžiamas LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale. Išimtis paliekama tarptautiniams sutartiniams įsipareigojimams transliuojant visuomenei reikšmingus renginius.
Taip pat siūloma nustatyti, kad LRT savo programose, portale, skelbdama kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją, transliuodama kultūros ir sporto renginius, galėtų pateikti rėmėjų pavadinimus, logotipus, bet tai privalėtų daryti nemokamai.
Šiuo metu galiojantis LRT įstatymas numato, kad reklama LRT radijo ir televizijos programose draudžiama, tačiau leidžiama už pinigus ar kitokį atlygį skleisti kultūrinę, socialinę ar šviečiamąją informaciją.
J. Razma siūlė nesvarstyti ir Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuria kuriamas naujas žiniasklaidos rėmimo fondas.
Pagal darbo grupės parengtą projektą, valstybės lėšas žiniasklaidai remti skirstantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą siūloma naikinti ir steigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą.
„Įžvelgiame tam tikras politines užmačias turėti įtaką naujai kuriamam fondui, siūlome valdantiesiems atsisakyti tų užmačių“, – sakė J. Razma.
Nors ryte neužteko balsų išbraukti šio klausimo iš darbotvarkės, popiet jis vis tiek nebuvo pateiktas, nes socialdemokratų prašymu padaryta pertrauka iki kito posėdžio.
Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis siūloma keisti fondo valdymą ir priklausomybę. Numatyta atsisakyti fondo dalininkų (dabar jų yra 20, įvairių kūrybinių organizacijų), nustatant, kad fondo steigėjas ir vienintelis dalininkas yra valstybė, tai yra Kultūros ministerija.
Be to, pagal darbo grupės parengtą naują projektą, Žiniasklaidos rėmimo fondo darbe niekaip nedalyvautų nei Lietuvos žurnalistų sąjunga, nei Lietuvos žurnalistų draugija.
Pagal projektą, paramos lėšas skirstytų fondo taryba, pasitelkdama ekspertus, o jos veiklą prižiūrėtų senatas. Savo atstovus į tarybą ir senatą deleguotų įvairios asociacijos.
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas kasmet įvairiems žiniasklaidos projektams paskirsto apie 2,5 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Krašto apsaugos ministrė Hagoje aptars povandeninės infrastruktūros saugumą
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė trečiadienį lankosi Hagoje, kur aptars povandeninės infrastruktūros, Baltijos jūros saugumą. ...
-
Budrys: Lietuva neatmeta galimybės siųsti karių Kyjivui, jeigu jų būtų prašoma
Kyjivui paprašius Ukrainoje dislokuoti kai kurių Vakarų šalių, tame tarpe ir Lietuvos karius, šiuo klausimu būtų kalbamasi su sąjungininkais ir Lietuvos vėliava ten būtų, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. ...
-
Širinskienė: pakankamai realiai vertinu Žemaitaičio ultimatumą išeiti iš koalicijos6
Prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ prisijungusi Seimo vicepirmininkė Agnė Širinskienė mano, jog buvusio bendražygio, „Nemuno aušros“ pirmininko dar prieš šventes iškelti ultimatumai dėl g...
-
Seimas baigė pratęstą rudens sesiją
Seimas antradienį baigė pratęstą rudens sesiją. ...
-
Seimas priėmė rezoliuciją dėl Holokausto atminimo stiprinimo ir kovos su antisemitizmu4
Seimas antradienį pritarė rezoliucijai, kuria paminėjo svarbias Holokausto atminimo dienas ir įtvirtino įsipareigojimą kovoti su antisemitizmu, ksenofobija ir kitomis neapykantos formomis. ...
-
Trumpo inauguracijoje Lietuvos vadovai nedalyvaus3
Kitą savaitę vyksiančioje išrinktojo Jungtinių Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) inauguracijoje Lietuvos vadovai nedalyvaus. ...
-
Skvernelis: laisvadienio lapkričio 2-ąją gali nebelikti12
Į šventinių dienų sąrašą Sausio 13-ąją įtraukti siūlantis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad šiuo klausimu pirmiausia derėtų rasti bendrą parlamentarų sutarimą. Visgi, anot valdančiajai daugumai priklausančios...
-
Budrys: Pekinui būtų naivu tikėtis iš mūsų politinių nuolaidų dėl ambasados2
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Pekinui būtų naivu tikėtis politinių nuolaidų dėl ambasados Lietuvoje atkūrimo. ...
-
Seime – siūlymas išbraukti vieną nedarbo dieną
Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui pasiūlius į šventinių dienų sąrašą įtraukti Laisvės gynėjų dieną, Seimo liberalai nusitaikė į gegužės 1-ąją švenčiamą Tarptautinę darbo dieną. ...
-
Šimonytė „Teltonikos“ vadovo pareiškimus įvertino labai kategoriškai: girdėjau, jis religingas35
„Teltonikos“ įkūrėjui Arvydui Paukščiui užsimenant apie galimus buvusios Vyriausybės bandymus kenkti jo įmonių grupei, kadenciją baigusi premjerė Ingrida Šimonytė tikina – verslininko insinuacijos yra melas. Konservat...