Prezidentas Gitanas Nausėda sprendimus dėl malonės gali priimti anksčiausiai kitą savaitę – po to, kai įstatymas bus pasirašytas ir rekomendacijas pateiks malonės komisija.

Rėmė Prezidentūra

Už įstatymo pataisą ketvirtadienį balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo du, susilaikė aštuoni parlamentarai.

Įstatymo pataisą pateikė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, jai paramą išsakė Prezidentūra.

BNS šaltinių teigimu, pataisa susijusi su planuojamais Lietuvos ir Rusijos mainais, apsikeičiant šiuo metu kalinamais piliečiais.

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas įtvirtina, kad nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo, jeigu prezidentas patenkina jo malonės prašymą, o malonės suteikimo tvarką nustato prezidentas.

Įstatymo iniciatoriai teigia, kad prezidentas negali remtis šia  bendra nuostata tuo atveju, jei nori suteikti malonę žvalgų mainų atveju.

Įstatymo pataisa numato, kad prezidentas gali patenkinti nuteistojo malonės prašymą ir tuo atveju, jeigu, susitarus su užsienio valstybe, siekiama sugrąžinti į Lietuvą toje užsienio valstybėje esantį Lietuvos pilietį, kuris veikdamas Lietuvos valstybės interesais užsienio valstybėje yra nuteistas, ar jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas.

Svarstymo metu išbraukta pirminiame variante buvusi nuostata, kad malonė gali būti suteikiama tik už šnipinėjimą nuteistam asmeniui.

Kai kurie teisininkai ir politikai sako, kad siūloma pataisa yra perteklinė, nes įstatymas ir dabar leidžia prezidentui atleisti bet kokį nuteistąjį nuo bausmės atlikimo. Kritikai taip pat teigia, kad remdamasi tokiu įstatymu Lietuva faktiškai pripažintų, jog susigrąžinimas Lietuvos pilietis vykdė šnipinėjimą.

Sprendimai – kitą savaitę

Prezidentas G. Nausėda įstatymą ketina pasirašyti pirmadienį, sugrįžęs po vizito Italijoje, BNS ketvirtadienį sakė šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Jo teigimu, malonės komisijos posėdis numatytas trečiadienį, lapkričio 13 dieną, komisija svarstys 123 malonės prašymus.

„Konkrečios pavardės nėra viešinamos“, – sakė jis.

Malonės komisijos rekomendacijos nėra privalomos prezidentui.

Abejojo būtinumu

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas sakė, kad remia įstatymo priėmimą, nes „šiame etape nėra kitos išeities“, bet kritikavo įstatymo svarstymą.

„Tokios operacijos daromos tada, kai yra parengta teisinė bazė, arba mainų operacijos padaromos ir tobulinama teisinė bazė, o ne daroma taip, kaip daroma šiandien: planuojama operacija, apie ją pradedama viešai kalbėti ir tada pradedame tobulinti teisinę bazę. Tai nėra rimtos vakarietiškos valstybės požymis“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, „ir dabartinio teisinio reguliavimo būtų užtekę įvykdyti tai, ką mes turime padaryti“.

Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė tvirtino, jog pakeitimas yra perteklinis, nes prezidentas ir šiuo metu pagal dabartinius galiojančius įstatymus gali suteikti malonę, šalims susitarus dėl mainų.

„Šis projektas taip pat implikuoja, kad įstatymu pripažįstama, jog į Lietuvą grąžinami asmenys veikė Lietuvos interesais, tiesą sakant, nemanau, kad Vakaruose yra kas nors panašaus į šį reguliavimą“, – sakė A. Armonaitė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė teigė, jog jai skaudu klausytis tokių opozicijos atstovų kalbų – politikė teigė, kad būtina priimti įstatymus, kurie padėtų susigrąžinti piliečius.

„Yra labai skaudu klausytis, kada kalbama apie mūsų piliečių, dirbusių Lietuvos naudai užsienyje, grįžimą, ir sakoma – aš nepalaikysiu. Aš manau, kad tas momentas priimti tokius teisės aktus yra visada, nepriklausomai nuo to, ką mano opozicijos atstovai, ne visai suprasdami, kaip tie vyrai, kurie įkalinti, jaučiasi, ar jų šeimos jaučiasi, tokius balsus girdėdami“, – sakė A. Širinskienė.

Advokatė susitiks kitą savaitę

BNS žiniomis, prezidento G. Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba dėl šnipų apsikeitimo apsisprendė spalį.

Lietuva Rusijai turėtų perduoti prieš dvejus metus nuteistą Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentą Nikojalų Filipčenko, o Rusija – 2016 metais nuteistus Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį.

N. Filipčenkos advokatė Galina Kardanovskaja BNS trečiadienį sakė, kad nuteistasis šiuo metu kali Vilniaus pataisos namuose. Gynėja teigė su juo susitiksianti kitą savaitę.

Paklausta, ar N. Filipčenko yra pateikęs prašymą suteikti malonę, advokatė atsakė: „Taip, turi būti“.

Į mainų susitarimą taip pat įtrauktas Rusijoje nuteistas Norvegijos pilietis ir dar vienas Rusijos pilietis, nurodė šaltiniai.

Maskvos malonės komisija spalio pabaigoje rekomendavo suteikti malonę Rusijoje už šnipinėjimą 14 metų nelaisvės nuteistam norvegui Frodei Bergui.