– Lietuviai stipriai įnikę į vaistų vartojimą. Kažin, ar vaistams dar bereikia reklamos?

– Mano pasiūlymas – drausti vaistų reklamą. Už tai sulaukiau didelės kritikos iš farmacijos kompanijų, vaistininkų, netgi anoniminių laiškų su tam tikrais pagrasinimais: „Ką tu vienas, Seimo nary, čia sugalvojai prie mūsų reklamai skiriamų trisdešimt aštuonių milijonų? Mes padarysime, ką norime su tavimi“. Mano galva, vaistų kaip ir alkoholio reklama turi būti absoliučiai ribojama. Antras dalykas – tiek vaistai, tiek papildai, tiek kiti preparatai gali būti skiriami tik su šeimos gydytojo rekomendacijomis. Neseniai susirgus šeimos nariui, užlėkiau į vaistinę nusipirkti konkretaus medikamento.

Kol nebuvo valstiečių Seime, tol alkoholio nevartojau. Dabar kai atėjo valstiečiai, iš principo reikia vartoti, nes visada skaniausia tai, kas yra draudžiama.

Vaistininkė pasiūlė su nuolaida vitaminų, paskui dar bandė įsiūlyti maisto papildų. Prisistačiau, kad esu Seimo narys ir paklausiau, kodėl jūs taip darote. Vaistininkė pasimetė, bet prisipažino, kad gauna didesnį atlyginimą, jeigu parduoda daugiau preparatų, maisto papildų ar kitų vaistų. Taip pat vaistinėse neturi būti visokių „laimės valandų“. Rietave mane šokiravo, kai vienoje vaistinėje nuo dviejų iki trijų yra skelbiamos vadinamosios laimės valandos. Jūs patikėkite, kaip tarybiniais laikais nemokamai dešrą dalindavo ir vaikai stoviniuodavo, taip centrinėje Rietavo gatvėje prie vaistinės buvo išsirikiavę maždaug dvidešimt žmonių. Tik šeimos gydytojas ar kitas specialistas gali rekomenduoti, ką gali ir ko negali vartoti.

– Nebijojote sujudinti „širšių lizdo“?

– Iš keleto kolegų jau sulaukiau skambučių su nuostaba: ar tu esi sveiko proto darydamas tokius dalykus, nes ne tavo galimybėms į juos (farmacininkus – red.) įkibti. Remiantis statistika, du šimtai penkiasdešimt milijonai skiriama iš valstybės biudžeto vaistams kompensuoti ir beveik penkiasdešimt du milijonų – priemokos. Kai tuo momentu reklamoms yra skiriami trisdešimt aštuoni milijonai.

Vadinasi, dešimt procentų vaisto antkainio skiriama reklamai. Jūs galite įsivaizduoti! Nuimkite tuos pinigus reklamai ir skirkite vaistams atpiginti, gal mūsų vaistai ir kainuos kaip Lenkijoje. Aš pats ten buvau apsipirkti prieš Vasario 16-ąją ir kaimynai manęs paprašė vaikui parvežti vitaminų. Buvau šokiruotas pamatęs beveik pusantro karto pigesnius vaistus nei pas mus.

– Iškalbingas faktas: jau net Seimo nariai važiuoja apsipirkti į Lenkiją...

– Kodėl aš turiu permokėti daugiau? Jau geriau tuos sutaupytus pinigus – Lenkijoje sutaupėme apie septyniasdešimt eurų – skiriu vaikui arba vasaros atostogoms.

– Turbūt važiuoti į kaimynines šalis masins ir pigesnis alkoholis. Ar tikite, kad jam pakėlus akcizą lietuviai gers mažiau?

– Tie žmonės, kurie turi pinigų ir gali įpirkti gerus alkoholinius gėrimus, ir toliau pirks. Tie, kurie gauna vidutines arba mažiau kaip vidutines pajamas, įpročius šiek tiek koreguos. O tie likimo nuskriaustieji, kurie patys save nusiskriaudė ir stovi prie krautuvės kaip prie Dievo vartų, pereis prie surogatinių gėrimų.

Pritariu, kad alkoholiniais gėrimais (ne kartą ir su ministru esu apie tai kalbėjęs) ir ypač alumi turėtų būti draudžiama prekiauti anksti ryte. Geriausiu atveju jis turėtų būti parduodamas nuo dešimtos ryto iki aštuonių vakaro. Esu pateikęs pasiūlymą, kad kuo stipresni alaus laipsniai, tuo akcizas turėtų būti didesnis. Jeigu alaus stiprumas yra penki laipsniai, pusė litro butelis turėtų kainuoti apie du su puse tris eurus. Reikia imti pavyzdį iš Vakarų valstybių ir eiti alkoholio laipsnių silpninimo link. O mes, priešingai, pas mus yra penki, šeši, septyni laipsniai, jie yra labai stiprūs ir pilstomi į dideles taras.

– Kaip vertinate Priklausomybės ligų centrų pertvarką, kuri jau sulaukia nemažai kritikos?

Jeigu alaus stiprumas yra penki laipsniai, pusė litro butelis turėtų kainuoti apie du su puse tris eurus. Reikia imti pavyzdį iš Vakarų valstybių ir eiti alkoholio laipsnių silpninimo link.

– Manau, kad šiuos centrus reikia stipriai motyvuoti, kad jų darbo rezultatai ir našumas būtų geri. Vienas mano pasiūlymų, kaip padaryti jų našumą geresnį – kad asmenims, kurie vartoja alkoholį ar kitas psichotropines medžiagas, būtų taikomas priverstinis hospitalizavimas. Toks centras galėtų tuo užsiimti, bet mes turime aiškiai pasakyti, kad gauni paramą ir pinigus iš valstybės, bet turi būti rezultatas. Jeigu dešimt gydai, du turi visiškai išgyti.

Kol kas iš ministerijos pusės nėra aišku, kodėl daroma pertvarka. Nes ji turi nešti naudą - ekonominę arba socialinę. Šioje srityje nauda, manau, turi būti socialinė. Jeigu sakoma, kad sutaupysime penkių buhalterių ir trijų direktorių sąskaita, tai – ne reforma. Tai – ėjimas į pražūtį. Turi būti socialinis pliusas – jeigu imamės reformos, skiriame finansavimą prevencijai, gydymui, švietimui, darbui, integracijai, užimtumui, nes centrai turi intensyviai dirbti su darbo birža, savivaldybėmis, seniūnijomis. Viskas turi būti daroma sinchroniškai. O kad atleis vieną direktorių ir penkias buhalteres – nuo to tikrai niekas nepasikeis.

– Kaip parlamentarų įpročius pakeitė alkoholio išginimas iš Seimo rūmų?

– Dabar viskas pas mus yra „kontrabanda“, nes kanceliarijos darbuotojams ir apskritai visiems yra draudžiama įsinešti alkoholį į Seimą. Bet, kaip žinote, Seimas organizuoja priėmimus, renginius, sulaukiame iš Briuselio daug atstovų. Ten yra priimtina, kad pietų metu pavaišinama taure vyno. Tai – privalomas dalykas. Tiek Seimo pirmininkas, tiek ir kiti valdybos nariai, matyt, iš „tašės“ traukia ir deda ant stalo. Aišku, aš šaržuoju. Bet šis draudimas yra paranormalus. Kada mano kolegos ir bičiuliai, rinkėjai klausia, kaip dabar bus su alkoholiu, pajuokauju: kol nebuvo valstiečių Seime, tol alkoholio nevartojau. Dabar kai atėjo valstiečiai, iš principo reikia vartoti, nes visada skaniausia tai, kas yra draudžiama.