- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
-
VGT nusprendė iki 2027 metų pasiekti operacinį dronų pajėgumą
Dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų, nusprendė pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT).
„Turi būti pasiektas operacinis pajėgumas, kalbant apie dronų pajėgumus, iki 2026 metų pabaigos, 2027 metų“, – žurnalistams po posėdžio sakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
„Tam darbui vykdyti kariuomenė turėtų dronų pajėgumą plėtoti integruotai su kitais pajėgumais – mes nematome to kaip atskiro vieneto“, – pridūrė jis.
K. Budrio teigimu, dronai kariuomenėje turėtų veikti „sąveikoje su kitomis platformomis“. Anot jo, VGT taip pat rekomendavo plėtoti dronų pajėgumą „Lietuvos gynybos pramonės gebėjimais“.
Prezidento patarėjo teigimu, VGT posėdžio metu kalbėta, kad spartesniam dronų pajėgumų vystymui reikia ir teisės aktų pokyčių, kad „būtų galima daugiau padaryti Lietuvos gynybos pramonės pagalba“.
Anot K. Budrio, kasmet dronų pajėgumo vystymui yra numatyta skirti apie 30 mln. eurų. Kariuomenė anksčiau yra skelbusi, kad iki 2030 m. bepiločiams orlaiviams vystyti numatyta 200 mln. eurų.
Kęstutis Budrys. P. Peleckio / BNS nuotr.
Prezidento patarėjas pridūrė, kad posėdyje kalbėta ne tik apie oro sistemas, bet ir apie bepilotes jūrines sistemas, povandeninius dronus.
Žingsnis link dronų ekosistemos kūrimo
Kandidatas į krašto apsaugos ministrus, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas sakė, kad VGT sprendimas yra žingsnis į priekį link dronų ekosistemos kūrimo.
Ir gamyba, ir testavimas, ir inovacijos, ir naudojimas – šitą ekosistemos kūrimą mes pradėjome.
„Ir gamyba, ir testavimas, ir inovacijos, ir naudojimas – šitą ekosistemos kūrimą mes pradėjome“, – teigė L. Kasčiūnas.
NSGK sausį VGT nariams išsiuntė apmatus, kaip ir kokiomis kryptimis galėtų būti plėtojami bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių pajėgumai.
„Nuo koncepcijos iki dabar, ką mes realiai planuojame, matau žingsnį į priekį, kadangi nuo orientacijos vien į žvalgybinius dronus, pereiname prie kovinių dronų plėtojimo“, – pasakojo komiteto pirmininkas.
„Mažieji FPV dronai irgi tampa integralia sudėtine mūsų ginkluotųjų pajėgų dalimi“, – pridūrė jis.
Pasak L. Kasčiūno, norint, kad Lietuva neatsiliktų dronų technologijos vystyme, neužteks tik įsigyti bepiločius orlaivius iš užsienio gamintojų.
„Reikės galvoti, kaip sukurti tą mano vadinamą ekosistemą su gamyba, testavimu, inovacijomis Lietuvoje. Čia ne tiek kariuomenės reikalas, čia visos ekosistemos reikalas, kad reikia užkurti mūsų dronų pramonę, rengimo centrus ir visa kita“, – teigė parlamentaras.
Laurynas Kasčiūnas. P. Peleckio / BNS nuotr.
„Negalime vadovautis praeito amžiaus dokumentais“
Kariuomenės atstovai dar sausį BNS nurodė, kad dronų pajėgumus vysto pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją, informavo apie esančius planus per trejus metus išvystyti žvalgybos dronų pajėgumą bei pirkti kovinius bepiločius orlaivius, kurie būtų prieštankinės gynybos dalis.
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys vasarį teigė, kad šis dokumentas nuolat atnaujinamas, reaguojant į karo Ukrainoje pamokas.
K. Budrys sako, kad tai nėra atskiras dokumentas, bet planų atnaujinimas, kurį paskatino NSGK pasiūlyta koncepcija.
„Tai yra gyvas procesas, 2017 metai, 2024 metai – skirtingi pasauliai, mes negalime vadovautis vos ne praeito amžiaus dokumentais“, – teigė prezidento patarėjas.
Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Užmojis: priesaiką sulaužiusiems politikams neleisti 10 metų eiti vadovaujamų pareigų14
Seimo narys konservatorius Vilius Semeška siekia Seimo statute numatyti saugiklius, kad priesaiką sulaužęs, bet apkaltos išvengęs politikas negalėtų dešimtmetį eiti vadovaujamų pareigų Seime, dirbti Vyriausybėje. ...
-
G. Nausėda: visą mūsų rūpestį Tėvynės likimu, mūsų siekį vienytis galime rasti vienoje dainoje52
Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį į šimtmečio Dainų šventės vėliavos pakėlimo ceremoniją susirinkusiems žmonės sakė, jog šventė kviečia būti drauge, dalintis teigiama energija ir giedra nuotaika. ...
-
Apklausa atskleidė, kuo visuomenė pasitiki labiausiai44
Pastarąjį mėnesį didžiausią pasitikėjimą visuomenė išreiškė šalies vadovui Gitanui Nausėdai. Kaip rodo naujausia apklausa, prezidentu pasitiki kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) šalies gyventojų. ...
-
Premjerė sveikina Lietuvos pasieniečius su profesine švente: įveiksime bet kokį išbandymą6
Pasieniečiams švenčiant profesinę dieną, premjerė Ingrida Šimonytė sveikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnus ir dėkojo už jų atliekamą pareigą šaliai. Politikė džiaugėsi, jog Lietuvos pasieniečiai dėl ...
-
V. Čmilytė-Nielsen mano, jog Liberalų sąjūdis gali pagerinti 2020 m. Seimo rinkimų rezultatus15
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, jog jos vadovaujama politinė jėga gali pagerinti prieš ketverius metus Seimo rinkimų antrajame ture pasiektą rezultatą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą koreguoti paramos teikimą globotinius auginančioms šeimoms1
Seimas atmetė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės Astos Kubilienės siūlymą koreguoti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, iš jo pašalinant, jos nuomone, diskriminacines nuo...
-
Vyriausybė siūlo notarinę formą taikyti renkant didesnę nei 100 tūkst. eurų paramą
Vyriausybė pritaria Seime svarstomai iniciatyvai liberalizuoti didelės vertės paramos teikimą, tačiau siūlo, kad notarinės formos reikalavimas būtų taikomas renkant didesnę nei 100 tūkst. eurų paramą. ...
-
Į koaliciją besitelkiančios mažosios partijos žada kartoti kvietimą I. Vėgėlei12
Laukdamos rudenį vyksiančių Seimo rinkimų, mažosios partijos buria koaliciją ir svarsto pakartoti kvietimą advokatui Ignui Vėgėlei vesti susitelkusių politinių jėgų sąrašą. Kaip Eltai patvirtino Krikščionių sąjungos atstovas Alg...
-
A. Bilotaitės sūnus atsidūrė ligoninėje: gavome skaudžią pamoką68
Šokinėdamas ant batuto susižeidė vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sūnus. ...
-
E. Gentvilas mano, kad G. Landsbergio kandidatūra į EK – rizikinga: nesu pasirengęs už jį balsuoti17
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas įspėja, kad į eurokomisaro postą užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį projektuojantys konservatoriai pasirinko pačią rizikingiausią kandidatūrą, kuri gali nesulaukti ne...