„Mano galva, finansavimas švietimui yra didelis ir ganėtinai labai didelis. Trūksta pinigų ir trūksta pinigų jų nemažai, bet prieš dedant pinigus, pirmiausia išsiaiškint reikia, nes per ketverius metus nei ši Vyriausybė, nei praėjusi, nei prieš tai buvusios... Jos lengva ranka atiduoda pinigus, po to jūs tarpusavyje aiškinkitės, kaip naudojami, kodėl naudoja“, – pirmadienį sakė profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.

„Jei pasakytų išsiaiškinę – čia blogai, čia blogai, čia blogai ir sprendžiam, ką darom: jei reikia pinigų, dedam pinigų, bet kad sistema veiktų, kaip priklauso. Kam reikalingi teisės aktai, jei jų nesilaikoma?“ – kalbėjo pedagogas.

„Kol nebus žiūrima, peržiūrima ir kontroliuojama, kaip vykdomi teisės aktai, tai mes tik girdėsim bėdas“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas susitikime su Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariais, jis pabrėžė, kad profsąjunga iš esmės kelia keturis reikalavimus: laikytis įsipareigojimo, jog mokytojų atlyginimas kitąmet siektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), didinti švietimo pagalbos ir ikimokyklinio ugdymo finansavimą, mažinti mokinių skaičių klasėse, peržiūrėti mokytojo etato struktūrą.

„Mūsų tikslas nėra daryti šou ar pasirodyti, o pasiekti rezultatą – susitarti. Ne visada mes išeinam į viešą erdvę su mūsų siūlymais, bet tada, kai matome, kad situacija nelabai keičiasi“, –  kalbėjo E. Milešinas.

Kalbėdamas apie atlyginimų didinimą, profsąjungos vadovas teigė, jog jie iki šiol didinami buvo per lėtai, todėl „paskutiniai metais bus ypatingai sudėtingi“.

„VDU auga, tai tas įsipareigojimas Vyriausybės 130 proc. nuo VDU kitais metais bus tikrai sudėtingas“, – sakė profsąjungos vadovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė, kad mokytojų atlyginimų didinimas vyks dviem etapais, nes nuo iš karto nuo metų pradžios to padaryti nėra finansinių galimybių.

Jis pabrėžė, kad švietimo pagalbos ir ikimokyklinio ugdymo finansavimas turėtų būti didesnis ir atidžiau kontroliuojamas.

„Švietimo pagalbos teikimo finansavimui valstybė skiria 80 proc. su trupučiu. Savivaldybės tam turi prisidėti apie 20 procentų. Bet pagal praeitų metų duomenis, kurios pateikė ministerija dar pavasarį švietimo komitetui, iš 60 savivaldybių tik 13 vykdo savo įsipareigojimus“, – kalbėjo LŠMPS vadovas.

„47 savivaldybės neprisideda tiek, kiek reikia. Negana to, devynios iš tų 47 savivaldybių neprisideda nė cento“, – pridūrė jis.

Pedagogas taip pat tvirtino, kad savivaldybės, mokyklos gali sumažinti vaikų skaičių klasėse, tačiau randama įvairiausių priežasčių to nedaryti.

Paklaustas, ar profesinė sąjunga ketina prisijungti prie Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos (LŠDPS) rengiamo įspėjamojo streiko, E. Milešinas teigė, kad „teisinė bazė neleidžia mums paimti ir pasakyti, kad streikuosime“.

„Tam ir atidarome derybas nuo rugsėjo 4 dienos, po to per mėnesį laiko jei nerasime kompromiso, mes taip eisim į protesto akcijas“, – kalbėjo profesinės sąjungos vadovas.

„Mes tikrai neužsiimsime tokiomis avantiūromis, bandydami apeiti teisės aktus“, – sakė jis.

G. Jakštas. L. Balandžio / BNS nuotr.

G. Jakštas: derybos su profesinėmis sąjungomis, kad jos nerengtų streiko, tęsiasi

„Kalbamės su profesinėmis sąjungomis bemaž kasdien, bet sutarimo, kad nebūtų streiko, tokio nėra“, – pirmadienį susitikime su Seimo Laisvės frakcija sakė ministras Gintautas Jakštas.

Vis tik jis pridūrė, kad „atrodo, minkštėja jų pozicija šiek tiek dėl šių metų“, turėdamas galvoje siekį, jog reikalavimai būtų įgyvendinti dar šiemet.

Mūsų tikslas nėra daryti šou ar pasirodyti, o pasiekti rezultatą – susitarti. Ne visada mes išeinam į viešą erdvę su mūsų siūlymais, bet tada, kai matome, kad situacija nelabai keičiasi.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga planuoja rugsėjo viduryje rengti įspėjamąjį streiką, o nepavykus sutarti dėl reikalavimų iki rugsėjo pabaigos – ir tikrąjį.

Reikalaujama atlyginimus nuo rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., klasėse mažinti mokinių skaičių ir kita.

Apie ketinimus streikuoti, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl jos keliamų reikalavimų, pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Juos profsąjunga  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ketina pristatyti pirmadienį.

Tarp reikalavimų – 130 proc. vidutinis darbo užmokestis kitąmet, mokinių skaičiaus klasėse mažinimas, dėl mokytojo etato struktūros pakeitimai ir švietimo pagalbos ir ikimokyklinio ugdymo finansavimas tik iš valstybės dotacijų.

„Dėl ko mes diskutuojame su profesinėmis sąjungomis, tai kokie bus kėlimo žingsniai kitais metais“, – kalbėjo G. Jakštas.

„Jiems netinka, kad lieka užfiksavimas, kad pasiekiame 130 proc., nori užsifiksuoti konkretų kilimą, koks bus nuo sausio, koks bus nuo rugsėjo“, – tvirtino ministras.

Anot jo, konkretus algos mokytojams kilimas bus žinomas, kai bus atnaujintos vidutinio šalies darbo užmokesčio augimo prognozės.

„Tai turėtų įvykti kitą savaitę. Turėtume gauti iš Finansų ministerijos ir tada, žiūrint biudžeto surinkimo prognozes galėsime padėlioti, kiek galėtų augti nuo sausio, kiek nuo rugsėjo“, – sakė G. Jakštas.

Šiemet, pasak ministro, švietimui skirta apie 3,5 mlrd. eurų, didžioji dalis sumos – mokytojų algoms.

Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius sakė, kad kitiems metams mokytojų algoms prireiks nuo 200 iki 400 mln. eurų.

„Dėl klasių dydžio mažinimo mūsų pozicija yra, kad pirmiausia turėtume užtikrinti, kad nebūtų didesnių klasių nei 30. Šiuo metu yra daugiau nei 600 tokių klasių“, – pridūrė jis.

Anot ministro, su profesinėmis sąjungomis diskutuojama, kad savivaldybės galėtų sumažinti maksimalų vaikų skaičių klasėse iki 27.

Pasak jo, Vilniuje ir Kaune tai būtų sunkiai įgyvendinama dėl infrastruktūros, tačiau mažesnėse savivaldybėse – įmanoma.

Susitikime su Laisvės frakcija taip pat aptartos atnaujintos bendrojo ugdymo programos, tarpiniai atsiskaitymai vienuoliktokams, įtraukusis ugdymas ir kiti klausimai.

Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2024-ųjų pabaigos pasiekti, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc., o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų – 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.