Patobulintam įstatymo projektui pritarė keturi komiteto nariai, dar keturi balsavo, jog jis būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, tačiau komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio balsas lėmė, kad projektas bus svarstomas toliau.

Pasak V. Juozapaičio, šis apsisprendimas rodo valstybės požiūrį į istorinę tikrovę.

„Tas visas kompleksas registruotų teisės aktų padės mums visiems suprasti ir pagaliau įvertinti tą mūsų visą labai labai sudėtingą valstybės praeitį“, – per komiteto posėdį teigė pirmininkas.

„Niekaip nepasmerkiant ir mūsų nepriklausomybei nusipelniusių žmonių, kurie priklausė tai organizacijai vienu ar kitu laikotarpiu, bet nutylėti ar sakyti, kad čia viskas gerai, ačiū Komunistų partijai, kad mes gyvename – yra tokių nuomonių ir šiandien – kad šito nebeliktų, mums būtina turbūt apsispręsti ir eiti pirmyn“, – kalbėjo jis.

Pagal projektą būtų pripažįstama, jog LKP vykdė nusikalstamas veikas, dėl kurių 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais Sovietų sąjungos okupuotoje Lietuvoje įtvirtinta diktatūra, kad ji yra atsakinga už SSRS okupacinės valdžios vykdytas tokias priemones kaip Lietuvos piliečių genocidas, masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, sovietizaciją, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizmo skleidimą, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą.

Šio projekto autorius konservatorius Audronius Ažubalis taip pat siūlo drauge keisti Valstybės ir Diplomatinės tarnybos įstatymus bei Rinkimų kodeksą, kur būtų nustatyti tam tikri reikalavimai buvusiems komunistams.

Siūloma, kad buvę LKP vadovybės nariai ir kandidatai į juos, dalyvaudami konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą ar skiriami į pareigas valstybės tarnyboje, privalėtų nurodyti savo buvusią priklausomybę Komunistų partijos struktūroms. Šį biografijos faktą nuslėpę asmenys nebūtų skiriami į pareigas.

Anot Rinkimų kodekso pataisos, kandidatai į Seimą, savivaldą, Europos Parlamentą, prezidentus taip pat privalėtų nurodyti, jog Komunistų partijoje ėjo vadovaujamas pareigas. Šis faktas turėtų būti pažymėtas jų rinkimų plakate, o tai nuslėpę politikai netektų pareigų.

Dabar Rinkimų kodekse narystę Komunistų partijoje galima nurodyti greta kitų buvusių partinių priklausomybių, tačiau ši anketos dalis nėra privaloma.

Įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projektą kritikavusi demokratė Silva Lengvinienė trečiadienį sakė, kad pagrindinis jo siekis – teisingas, tačiau pats įstatymas kaip teisės aktas yra nereikalingas.

„Pagrindinė įstatymo nuostata neturės teisinės galios, nes iš esmės bus deklaratyvaus pobūdžio. Įstatymo projekte nepakankamai aiškiai suformuluotos teisinės pasekmės“, – teigė ji.

„Patobulintam projekte numatoma tik pareiga pateikti duomenis apie priklausymą LKP struktūroms, tuo metu teisinės pasekmės jam būtų dėstomos kituose įstatymuose: Rinkimų kodekse, Valstybės tarnybos, Diplomatinės tarnybos įstatymuose. O užregistruotos Rinkimų kodekso, Valstybės tarnybos, Diplomatinės tarnybos įstatymų pataisos gali būti priimamos be šio įstatymo, bet negali būti atvirkščiai. Iš esmės šis svarstomas įstatymas kaip ir nieko nereguliuotų“, – kalbėjo demokratė.

„Valstietis“ Robertas Šarknickas tvirtino, jog šis įstatymas nusikaltėliais paverstų daugelį Lietuvos gyventojų.

„Lietuva turėjo daugiau nei milijoną komunistų, kurie tikrai neprisidėjo prie jokios vykdomos nusikalstamos veiklos – jie kūrė miestus, statė namus, ėjo dirbti į gamyklas, mokytojauti, gydyti ir panašiai“, – sakė jis.

A. Ažubalis pabrėžė, kad projekte kalbama tik apie tuos asmenis, kurie LKP veikė kaip vadovai.

Anot jo, labai svarbu įstatymiškai įvertinti Komunistų partiją kaip organizaciją.

„Jeigu sakome, kad su LKP viskas tvarkoje ir jos kaip organizacijos teisinio vertinimo mums nereikia, tada ir komunistų vaidmuo 1940 metų Lietuvos okupacijoje ir aneksijoje tampa, sakyčiau, teisingas arba mažiausiai nesmerktinas. Išeitų, kad tą laikotarpį Lietuva gyveno kaip ir neokupuota“, – tvirtino parlamentaras.

„Manau, kad čia esminis dalykas, ką bandome šituo projektu išspręsti, tai yra atsakyti visuomenei ir mūsų palikuonims, kas tuo metu dėjosi okupuotoje valstybėje ir kas padėjo ją okupuoti ir valdyti“, – kalbėjo A. Ažubalis.

2017 metų birželį Seimas yra priėmęs rezoliuciją dėl Lietuvos komunistų partijos nusikalstamos veiklos įvertinimo. Joje Vyriausybė raginama kuo skubiau parengti įstatymą, kuris Lietuvos Komunistų partiją pripažintų nusikalstama organizacija.

Lietuvos komunistų partija įkurta 1918 metais, sovietų okupacijos metais ji buvo valdančioji partija ir veikė kaip Sovietų Sąjungos partijos (SSKP) padalinys, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 metais buvo uždrausta.

1989 metų gruodžio 20 dieną XX suvažiavimo metu Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo SSKP, o po metų pakeitė pavadinimą, pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija. 1990–1991 metais Lietuvoje ant SSKP platformos veikė ir su minėtu atsiskyrimu nesutikusi Lietuvos komunistų partija, vadovaujama Mykolo Burokevičiaus.