Opozicinei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai bus išmokėta beveik 482 tūkst. eurų, opoziciniams socialdemokratams – beveik 418 tūkst. eurų. Apie tai, kas apsprendžia, kiek partijos gaus valstybės paramos, ir kodėl valstybė remia politines partijas, LNK žurnalistas kalbėjosi su Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros docente dr. Ingrida Unikaite-Jakuntavičiene.

– Lėšų skyrimas politinėms partijoms yra susijęs su didesne kontrole iš valstybės pusės. Vienas iš dažniausiai pateikiamų argumentų yra politinė lygybė ir rinkimų konkurencija. Tai reiškia, kad siekiama užtikrinti lygias galimybes politinėms partijoms, kad parama būtų vienodesnė partijoms, kurios surenka tam tikrą skaičių balsų. Be to, galima paminėti, kad valstybės subsidijos suteikia politiniams veikėjams reikiamus finansinius išteklius tam, kad jie galėtų vykdyti būtinas veiklas, didinti partijų institucionalizaciją ir užtikrinti stabilumą. Tai padeda palaikyti partinės sistemos funkcionavimą.

– Ar galėtume palyginti Lietuvą su kitomis demokratinėmis šalimis? Kurios iš jų dosniausios politinėms partijoms, o kurios skiria mažiau lėšų?

– Įvairios valstybės skiria skirtingą dėmesį politiniam finansavimui, tačiau daugelyje jų subsidijos partijoms yra. Ypač per pastaruosius dešimtmečius matyti tendencija, kad daugelis valstybių skiria daugiau biudžeto lėšų politinėms partijoms dėl pastebėtų skaidrumo problemų. Galime sakyti, kad turtingesnės valstybės, ypač Šiaurės Europos ir Skandinavijos regiono šalys, paprastai skiria daugiau dėmesio šiam klausimui. Valstybės, kurioms itin svarbu užtikrinti skaidrumą rinkimuose ir apskritai politinių partijų veikloje, skiria didesnį dėmesį politiniam finansavimui. Skiriasi tik tai, kokioms partijoms šios lėšos skiriamos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kartelė, nuo kurios partijoms gali būti skiriamos lėšos, įvairiose šalyse yra skirtinga. Pavyzdžiui, Lietuvoje reikia surinkti 2 proc. rinkėjų balsų, Graikijoje – 3 proc., o Turkijoje – net 7 proc.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kalbant apie Lietuvą, kaip nusprendžiama, kiek pinigų gaus kuri partija? Ar tai priklauso tik nuo rinkimuose surinktų procentų?

– Lietuvoje situacija yra tokia, kad finansavimas partijoms nustatomas remiantis praėjusiais rinkimais: Europos Parlamento, savivaldybių tarybų ir Seimo rinkimais. Vertinama, kiek procentų balsų surinko politinės partijos ir jų kandidatai, tuomet sumuojama ir apskaičiuojama, kiek lėšų iš biudžeto gaus partijos už vieną balsą. Svarbu paminėti, kad šiais metais dotacijos buvo skiriamos pagal ankstesnius Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimus. Dar vienas aspektas, kuris išsiskiria Lietuvoje, yra tai, kad, pavyzdžiui, partija „Vardan Lietuvos“ taip pat gauna finansavimą. Jei partija turi frakciją Seime, jai gali būti suteikta išimtis, leidžianti gauti dotacijas, net jei ji nedalyvavo Seimo rinkimuose. Tai yra dėl to, kad partija turi frakciją, sudarytą iš tam tikro skaičiaus žmonių.

– Vis dėlto žmonėms gali kilti klausimas, kaip gali būti, kad kai vyksta nauji rinkimai, naujos politinės jėgos surenka daugiau balsų, bet valdantieji vis tiek gauna daugiau lėšų. Kaip tai paaiškinti ir ar tokie klausimai yra pagrįsti?

– Valdantieji gauna lėšas pagal ankstesnių rinkimų rezultatus. Kai bus skaičiuojamos dotacijos kitiems metams, jos jau bus pagrįstos vėliausiais rinkimais, įtraukiant naujus dalyvius. Mes taip pat matome, kad kai kurios partijos, kurios nebe tokios populiarios ar nepraėjo rinkimų slenksčio, vis tiek gauna nemažas subsidijas, kaip, pavyzdžiui, Darbo partija. Tai gali atrodyti keistai, bet tokia yra tvarka.

– Ar partijos privalo atsiskaityti, kaip panaudojo valstybės dotacijas ir kam dažniausiai tokios valstybės lėšos partijų biudžetuose yra panaudojamos?

– Taip, partijos teikia ataskaitas apie savo išlaidas. Pagal įstatymą, valstybės lėšos paprastai naudojamos politinėms kampanijoms finansuoti, rinkimų užstatams mokėti, atsiskaityti su darbuotojais, apmokėti mokesčius ir paslaugas ir netgi padengti politinių kampanijų skolas.