„Tiek iš karinio jūrų laivyno, tiek iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos išgirdome, kad tie pajėgumai yra, žmonės yra treniruoti, resursų duodama pakankamai. Bendradarbiavimas tarp šių institucijų vyksta. Tai nuteikia optimistiškai“, – trečiadienį po NSGK posėdžio, kuriame su institucijomis bei žvalgyba aptarta kritinės infrastruktūros Baltijos jūroje apsauga, žurnalistams sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

„Turime pasitikėti institucijomis“, – pridūrė jis.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio teigimu, Lietuvos kritinė infrastruktūra Baltijos jūroje yra apsaugota. Jo teigimu, svarbių jūrinių objektų sabotažas yra viena pagrindinių Rusijos keliamų grėsmių.

„Žinoma, kad apsaugota, be jokios abejonės. Institucijos atlieka savo darbą, yra pasiruošusios“, – žurnalistams po komiteto posėdžio teigė D. Jauniškis.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovas Rustamas Liubajevas tikino, jog šalies pasienis Baltijos jūroje stebimas sustiprintu režimu.

„Turime pilną vaizdą, supratimą, kas vyksta ne tik teritorinėje jūroje, bet ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. Svarbu paminėti sąveiką su karinėmis jūrų pajėgomis – nuolat kartu vyksta pratybos, mokymai“, – žurnalistams sakė R. Liubajevas.

Pasak jo, pasieniečiai stebi teritorinius Lietuvos vandenis, įtartinus laivų manevrus prie strateginių objektų – anot jo, kol kas tokių veiksmų VSAT nefiksavo.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis kalbėdamas apie Švedijos ir Lietuvos elektros kabelio „NordBalt“ saugumą akcentavo, jog diversijų grėsmės vertinamos, joms yra pasiruošta.

Ar tai būtų tyčiniai, ar netyčiniai veiksmai, šių incidentų tik daugės.

Incidentų riziką sumažintų sankcijos šešėliniam Rusijos laivynui, patruliavimas

NSGK dirbančių Seimo narių teigimu, panašių incidentų tikriausiai daugės Rusijai naudojant senus laivus Vakarų sankcijoms apeiti.

„Ar tai būtų tyčiniai, ar netyčiniai veiksmai, šių incidentų tik daugės. (...) Baltijos jūra yra ganėtinai sekli, (...) o Rusija naudoja tokį šešėlinį laivyną, kuriame yra seni, netinkami laivybai laivai. Jais apeidinėjamos sankcijos, jie bus naudojami ateityje“, – žurnalistams sakė G. Jeglinskas.

„Rusija siekia gauti pajamų, pardavinėja naftą, kuri keliauja per Baltijos jūrą (...). Jie naudoja laivyną, kuris yra mažiau susekamas, galbūt nesankcionuotas“, – pridūrė komiteto pirmininkas.

NSGK nario konservatoriaus Lauryno Kasčiūno teigimu, dažniausiai tai laivai, plaukiojantys su Afrikos ir kitų egzotiškų šalių vėliavomis. Visgi G. Jeglinskas neatmetė, jog šešėliniam laivynui galėjo priklausyti ir Kinijos laivai, kuriuos Švedijos ir Suomijos tarnybos anksčiau fiksavo netoli pažeistų energetikos ir ryšių infrastruktūros objektų.

NSGK narė konservatorė Ingrida Šimonytė pabrėžė, jog jūros objektų apsaugai reikia regioninio ir viso NATO susitarimo.

„Incidentų skaičius rodo, kad priemonių reikia daugiau, tos priemonės yra sudėtingesnės nei vienos valstybės priemonės dėl savo sausumos infrastruktūros apsaugos“, – kalbėjo buvusi premjerė.

Tuo metu L. Kasčiūnas pabrėžė, jog sumažinti incidentų Baltijos jūroje skaičių padėtų būtent Vakarų sankcijos, kurios draustų tokius šešėlinius Rusijos laivus aptarnauti Europos Sąjungos ar NATO šalių uostuose.

„Ir įtikintų tokias rinkas, kaip Indija ar Kinija, (rusiškos naftos – BNS) nepirkti. Tada šešėlinis laivynas griūna, sumažėja įplaukos į Rusijos ekonomiką“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

NSGK vadovo teigimu, didesnės apsaugos Baltijos jūroje imsis ir NATO, kuri dešimtyje ruožtų vykdys patruliavimo pratybas, jose dalyvaus ir Aljanso narės Didžiosios Britanijos vadovaujamos Jungtinių pajėgos.

„Tai labiau turbūt veiks kaip atgrasantis faktorius. Jie galės ir lydėti, ir stebėti. Jie turi ir antvandeninius ir povandeninius sugebėjimus pamatyti, kas vyksta“, – sakė G. Jeglinskas. – „Tai yra aiškūs NATO veiksmai“.

NSGK vadovas pabrėžė, kad kritinės infrastruktūros apsaugos poreikiai bus tarp Seimo prioritetų.

„Seimas yra įgalinanti institucija, kuri galės priimti tam tikrus įstatymus, kurie bus svarbūs šių objektų apsaugai“, – sakė G. Jeglinskas.

Ekspertai ir politikai yra sakę, kad pastarojo meto veiksmai, nukreipti prieš gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, yra Rusijos hibridinio karo prieš Vakarų šalis dalis. Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022-ųjų vasarį Baltijos jūroje įvyko keli incidentai.

Pastarasis – gruodžio 25-ąją įvykęs povandeninio elektros jungties tarp Suomijos į Estiją pažeidimas, po kurio kabelis atjungtas nuo tinklo, o žalos padaryta ir keturiems kitiems telekomunikacijų kabeliams tame pačiame regione.

Diversija įtariamas tanklaivis „Eagle S“ galimai priklauso vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui.

Incidentai Suomijos įlankoje įvyko praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje buvo pažeisti du telekomunikacijų kabeliai.

Vyriausybės komisija – už aktyvesnius kariuomenės veiksmus Baltijos jūroje

Vyriausybinė nacionalinio saugumo komisija pritarė, kad būtų didinamas kariuomenės ir kitų nacionalinio saugumo institucijų veikimas Baltijos jūroje, rengiamos nuolatinės stalo pratybos institucijose ir įmonėse, trečiadienį pranešė Vyriausybė.

Trečiadienį posėdžiavusi komisija taip pat sutarė, kad reikia didesnio NATO patruliavimo jūroje bei ore Baltijos jūros regione, pabrėžė būtinybę didinti spaudimą vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui nustatant papildomus ribojimus jo laivams ir su jais susijusiems subjektams.

Komisija taip pat pasiūlė Viešojo saugumo tarnybai (VST) nuo sausio vidurio, o ne nuo balandžio, kaip buvo numatyta anksčiau, pavesti saugoti elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“, per kurią Baltijos šalys vasarį sinchronizuosis su kontinentine Europa, objektus Alytaus rajone. Tam trečiadienį jau pritarė Vyriausybė.

„Baltijos valstybių sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais – gyvybiškai svarbus klausimas ne tik energetikos, bet ir nacionalinio saugumo srityje. Matome labai aiškius ir nedviprasmiškus oponentų bandymus sutrikdyti šį procesą. Todėl žengiame žingsnius, kad mūsų infrastruktūra būtų apsaugota“, – pranešime teigė premjeras Gintautas Paluckas.

„Tuo pačiu ne mažiau svarbus NATO ir ES įsijungimas į šio klausimo sprendimą, kas leistų ne tik efektyviau dorotis su galimomis provokacijų pasekmėmis, bet apskritai atgrasytų tokią oponentų veiklą“, – pridūrė premjeras.

Energetikos viceministras Arnoldas Pikžirnis sako, kad nepaisant trukdžių, atsijungimas nuo rusiškosios BRELL sistemos „yra neatšauktinas ir bus įvykdytas vasario pradžioje“.

„Šiuo metu visuose pagrindiniuose šalies energetikos objektuose sustiprinta fizinės apsauga, peržiūrimos ir į aukštesnį atsparumo lygį keliamos techninės ir inžinerinės apsaugos priemonės. Taip pat aktyviai bendradarbiaujame su KAM informacinių sistemų apsaugos klausimais“, – pranešime sakė A. Pikžirnis.

Pasak Vyriausybės, šiuo metu jau įdiegtos ar diegiamos antidroninės sistemos ir povandeninė objektų apsauga, elektros kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ stebėjimo sistema, apsauginiai inžineriniai sprendimai nuo galimų sprogimų ir kitos kritinės infrastruktūros apsaugos priemonės.