„Susitikime su krašto apsaugos ministru A. Anušausku ir kariuomenės vadu V. Rupšiu prezidentas išklausys dronų pajėgumų vystymo ir plėtros plano pristatymą“, – BNS nurodė šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.

Ministras ir kariuomenės vadas su G. Nausėda susitinka šiam kiek anksčiau vasarį sukritikavus krašto apsaugos sistemos požiūrį į dronų pajėgumų vystymą Lietuvoje.

Jis taip pat teigė, kad įsigyjant dronus daugiau dėmesio skiria gamintojams užsienyje, nors lietuviai kuria gerus bepiločių prototipus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) dar sausį domėjosi, ką šiuo klausimu daro Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė. Pasak komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, kariuomenės suplanuotų įsigyti ir turimų dronų pajėgumų pakaktų „vienam stipriam mūšiui“, bet ne ilgalaikiam karui su Rusija.

NSGK tąkart išsiuntė Valstybės gynimo tarybos nariams – prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei, krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui – apmatus, kaip ir kokiomis kryptimis galėtų būti plėtojami bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių pajėgumai.

Reaguodami į diskusijas NSGK, kariuomenės atstovai tuomet BNS nurodė, kad dronų pajėgumus vysto pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją, informavo apie esančius planus per trejus metus išvystyti žvalgybos dronų pajėgumą bei pirkti kovinius bepiločius orlaivius, kurie būtų prieštankinės gynybos dalis.

Vyriausybė savo ruožtu ėmėsi kurti savo koncepciją šiuo klausimu, apie tai premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė vasarį. Jos teigimu, Vyriausybė savo siūlymuose dėl dronų pajėgumų vystymo stengsis aprėpti krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos gynybos pramonės poreikius ir galimybes.

Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.

Savo ruožtu už kariuomenės vystymą atsakingi karininkai teigia, kad dronai gali būti naudojami žvalgybai ir paramai, tačiau jų galimybių mūšio lauke pervertinimas gali nukreipti politikų dėmesį nuo kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui, tankų įsigijimo.

Pasak krašto sistemos pareigūnų, operaciniai ir strateginiai tikslai per konfliktus pasiekiami su sunkiąja ginkluote, o mūšio lauke svarbi visų vienetų sąveika.