„Sutarėme su ministre Agne Bilotaite, kad Vidaus reikalų ministerija kreipsis į Interpolą su perspėjimu kategoriškai atmesti bet kokį Rusijos kreipimąsi, prašantį neteisėtai persekioti Lietuvos pareigūnus“, – BNS sakė ministras.

Anot jo, Užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pakartotinai perspės visas Lietuvos diplomatines atstovybes, ES ir NATO partnerius, kad teisinius mechanizmus Rusija gali bandyti išnaudoti politiniams tikslams.

Kaip vėliau informavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, atsakingi policijos pareigūnai kiekvieną rytą Interpolo duomenų bazėje patikrina turimą 29 Lietuvos pareigūnų, susijusių su Sausio 13-osios byla, sąrašą.

„Galime tik patikinti, kad Lietuvos kriminalinės policijos biurui gavus Rusijos Federacijos prašymą, paieška Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdoma nebus. Pažymime, kad vadovaujantis Interpolo konstitucija, šalims narėms griežtai draudžiama atlikti bet kokią politinio pobūdžio veiklą naudojantis Interpolu“, – teigė ji.

G. Landsbergis taip pat pranešė, kad su teisingumo ministre Evelina Dobrovolska sutarta, jog Teisingumo ministerija dar kartą atkreips teisingumo eurokomisaro, šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos teisingumo ministrės ir nuo sausio 1-osios ES Tarybai pirmininkavimą perimančios Portugalijos teisingumo ministrės dėmesį į šią problemą bei jos aktualumą.

„Rusija ne pirmą kartą mėgina manipuliuoti tarptautinėmis institucijomis, siekdama iškraipyti istoriją, paneigti sovietų režimo nusikaltimus“, – BNS sakė G. Landsbergis.

Rusija ne pirmą kartą mėgina manipuliuoti tarptautinėmis institucijomis, siekdama iškraipyti istoriją, paneigti sovietų režimo nusikaltimus.

Teisingumo ministrė E. Dobrovolska teigė, kad Rusijos tyrimų komiteto sprendimas pateikti kaltinimus trims Lietuvos teisėjams yra dar vienas akibrokštas teisinei sistemai.

„Saugome savo pareigūnus. Teisingumo ministerija ir toliau nuosekliai kels klausimą ES Taryboje, kad bendrai reaguotume į tokias neteisėtas ir politiškai motyvuotas paskelbtas ES piliečių paieškas. Negalime leisti, kad tai privestų prie neteisėto asmens sulaikymo ir galimos ekstradicijos“, – BNS sakė ji.

Ministrė pabrėžė, kad būtina tarptautiniu lygiu sukurti mechanizmą, saugantį ES piliečius nuo nepagrįstų trečiųjų šalių sprendimų.

Rusijos tyrimų komitetas pirmadienį pranešė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjams Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei, Artūrui Šumskui ir Ainorai Kornelijai Macevičienei už akių pateikė kaltinimus dėl neva žinomai neteisėto nuosprendžio priėmimo Rusijos piliečiams. Anot Rusijos pareigūnų, Lietuva tuomet nebuvo nepriklausoma valstybė, priklausė SSSR, o šių teisėjų nuteisti kariai vykdė pareigą ir užtikrino viešąją tvarką.

„Taip pat imtasi būtinų priemonių skelbti tarptautinę kaltinamųjų paiešką“, – teigiama pirmadienį paskelbtame komiteto pranešime spaudai.

Minėti trys Vilniaus apygardos teismo teisėjai pernai kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.