G. Landsbergis sako, kad Vakarų nesusitelkimas siunčia signalą Šiaurės Korėjai: tai pavojingas metas

Kadenciją baigiantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad karo Ukrainoje sustabdyti diplomatinėmis priemonėmis nepavyks. Kadangi vidiniuose pokalbiuose jis tikina girdėjęs kalbas apie nuo plataus masto agresijos kenčiančios šalies išdavimą, Vakarų valstybes ragina susitelkti. Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, derėtų svarstyti apie maksimalią paramą Ukrainai, nes kitu atveju, akcentuoja ministras, karius į Rusiją išsiuntusi Šiaurės Korėja gali pasinaudoti suteiktu „galimybių langu“.

„Tiesą sakant, yra tikinčių, kad karą prieš Ukrainą yra įmanoma sustabdyti diplomatinėmis priemonėmis. Aš tuo niekaip nesu įsitikinęs“, – interviu laidoje „ELTA kampas“ teigė G. Landsbergis.

„Manau, kad kaštai, su kuriais kur kas anksčiau Vakaruose galėjome stabdyti (karą Ukrainoje – ELTA), buvo nepalyginamai mažesni nei dabar, kai jau yra trejų metų karas. Pagalvokime, kas dėsis dar po trejų metų“, – ragino jis, akcentuodamas, kad padaryta žala yra labai didelė.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Vakarų negebėjimas telktis kelia pavojų ir dėl aktyvesnio Šiaurės Korėjos, siunčiančios karius kovoti Rusijos plataus masto kare prieš Ukrainą, įsitraukimo.

„Matome geopolitinės santvarkos, kuri buvo susiklosčiusi po Antrojo pasaulinio karo, aižėjimą. Čia yra keletas veiksnių – autokratijų stiprėjimas, tam tikra prasme Vakarų silpnėjimas, (...) neuždavimas tono, kaip ta pasaulio sankloda turi būti tvarkoma“, – vardijo ministras.

„Kokį signalą tai siunčia Šiaurės Korėjai, suprantančiai, kad galbūt atsidaro kažkoks galimybių langas, kurį būtent ji ir gali išbandyti? (...) Jiems dabar atrodo, kad tas langas prasiveria. Tai pavojingas metas. Tamsūs debesys. Aš taip pavadinčiau“, – pabrėžė jis.

Ministras kritikuoja menką paramą Ukrainai: svarstykime apie 800 mlrd. JAV dolerių

Taip pat užsienio reikalų ministro neįtikina viešojoje erdvėje formuojamas naratyvas, esą didžiosios valstybės remia Ukrainą. Anot jo, Šiaurės ir Baltijos šalys šioje srityje yra kur kas aktyvesnės.

Esame stebėtojo rolėje – vis kartojame tas pačias mantras, kad būsime su jumis tiek, kiek reikia, tačiau tai jau yra taip nusibodę. Tiesą sakant, net skamba skaudžiai, matant, kaip frontas atrodo.

„Esame stebėtojo rolėje – vis kartojame tas pačias mantras, kad būsime su jumis tiek, kiek reikia, tačiau tai jau yra taip nusibodę. Tiesą sakant, net skamba skaudžiai, matant, kaip frontas atrodo“, – pabrėžė G. Landsbergis.

„Atlikus labai paprastus skaičiavimus, Šiaurės ir Baltijos valstybės aplenkė Vokietiją ir tapo antruoju paramos tiekėju. Jeigu būtume viena valstybė, būtume antrasis tiekėjas po JAV, šiais metais suteikęs 50 proc. to, ką suteikė JAV. Tuo didžiuojamės, bet tai nėra mūsų tiesioginė rolė ir nėra mūsų pajėgoms. (...) Esame tris ar keturis kartus aplenkę kitus savo partnerius“, – kritikos didžiosioms valstybėms negailėjo jis.

Todėl G. Landsbergis NATO šalis ragina svarstyti apie maksimalią paramą Ukrainai. Anot jo, niekas neprašo lėšas skirti tik amerikiečių – tai galima padaryti kartu.

„Buvo man pristatyta tokia amerikiečių analizė, kiek kainuotų Ukrainą apginkluoti tiek, kad ji gebėtų apversti dinamiką fronte. Tie skaičiai dramatiški. Tai yra 800 mlrd. JAV dolerių. Įtraukiant moderniausius ginklus, nuimant visus apribojimus, nebetaikant jokių raudonųjų linijų“, – pasakojo ministras.

„Tačiau tai buvo pristatyta tokiu būdu lyg tai yra neįmanoma. Pagalvojau, kad tai ir yra visa logikos problema, kad mes pirmiausia save įtikiname, ko mes negalėsime padaryti, nei mes tą žinutę siunčiame Vladimirui Putinui. Mano siūlymas tokiems žmonėms – ne mane gąsdinkite, o V. Putiną. Jam parodykite 800 mlrd. ir pasakykite, kad mes rimtai apie tai svarstome. Taip, tai labai dideli pinigai, bet kiti karai kainavo daug daugiau“, – ragino jis.

Diplomatiniuose koridoriuose išgirdo kalbas apie Ukrainos išdavystę

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, dažnai Vakarų valstybių psichologiją suprasti yra sudėtinga. Visgi jis ragina pažvelgti į ilgalaikę perspektyvą ir, nepaisant galimų nuostolių, susitelkti jau dabar.

„Galbūt yra tas trumparegiškumas, kad žiūrėkime į dabar – ekonomika Europos ne iki galo stabili, padrebėjo po visų krizių. Tačiau susiimkime. Sustiprėkime, atlaikykime tą smūgį net ir su nuostoliais, bet gal ilgainiui, gal po kelerių metų užsiauginsime kažkokio raumens“, – pabrėžė G. Landsbergis.

„Nežinau, gal čia tas rinkimų cikliškumas. Tačiau nematyti, negebėti suvokti geopolitinio pokyčio, kuris vyksta, negirdėti to, ką V. Putinas sako, nematyti jo intencijų? Nuoširdžiai nesuprantu. Man kartais atima žada“, – teigė jis.

Anot ministro, šiuo metu diplomatiniuose koridoriuose lengviau yra įsivaizduoti Ukrainos išdavystę. Tačiau, pabrėžia jis, šaliai privalo būti suteiktos 5-tojo NATO straipsnio garantijos.

„Būnant tam tikruose kambariuose ar salėse dažnai lengviau yra įsivaizduoti Ukrainos išdavystę nei pozityvius veiksmus“, – tikino jis, turėdamas omenyje diplomatinius pokalbius.

„Manau, kad yra labai svarbus tas psichologinis lūžis. Ukrainiečiai ir prezidentas Volodymyras Zelenskis labai akcentuoja pakvietimą į NATO, nes tai jau būtų suderintas veiksmas. Aš daugiau žiūriu iš praktinės pusės – kas keičiasi ant žemės. Tikrasis pokytis Ukrainoje įvyks tuomet, kai jai bus suteiktos saugumo garantijos, o vienintelės iki šiol Europoje veikiančios saugumo garantijos yra 5-asis NATO straipsnis“, – akcentavo jis.

ELTA primena, kad pirmieji Šiaurės Korėjos kariškiai trečiadienį atvyko į Rusijos ir Ukrainos karo veiksmų zoną. Žvalgybos pareigūnų skaičiavimais, perkelta apie 12 tūkst. karių. Nustatyta, kad jie keletą savaičių buvo rengiami penkiuose Rusijos rytuose esančiuose kariniuose poligonuose.

Seulo žvalgybos agentūra kiek anksčiau pranešė, kad iki gruodžio gali būti pasiųsti ir dar keli tūkstančiai kariškių. NATO ir Vašingtonas perspėjo, jog jei jie įsitrauks į karą prieš Ukrainą, tai gali būti pavojinga eskalacija.

Lenkijos vadovas Andrzej Duda ketvirtadienį surengė pokalbius su Pietų Korėjos prezidentu, po kurių abu lyderiai „griežtai pasmerkė Šiaurės Korėjos plėtrą branduolinės veiklos ir raketų srityse bei provokacijas, taip pat ir jos neteisėtą karinį bendradarbiavimą su Rusija“.

Savo ruožtu Dūmos užsienio reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos žemutiniai parlamento rūmai ratifikavo plataus masto partnerystės sutartį su Šiaurės Korėja.

Praėjusią savaitę prezidentas V. Zelenskis Ukrainos parlamente pristatė Pergalės planą, kurį sudaro penki punktai. Jis buvo pristatytas ir Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime.

Pirmajame Pergalės plano punkte pabrėžiama Ukrainos pakvietimo į NATO svarba. Antrasis punktas yra susijęs su gynyba, trečiasis – su atgrasymu. Ketvirtasis plano punktas apima strateginį ekonominį potencialą, jame taip pat numatomas didesnis sankcijų spaudimas agresoriui, o penktasis yra skirtas pokario laikotarpiui.


Šiame straipsnyje: Gabrielius Landsbergiskaras UkrainojeRusijaŠiaurės Korėja

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių