- Viktorija Smirnovaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį dekomunizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas susitiks su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) vadovu Arūnu Bubniu dėl stringančio komisijos narių darbo apmokėjimo. Pasak V. Karčiausko, dekomunizacijos komisijos nariai atlygio už darbą nėra gavę nuo pat savo veiklos pradžios – praėjusių metų gegužės.
„Praeitame komisijos posėdyje dėl to buvo išsakytas didelis nepasitenkinimas. Bet tuo metu buvome neišsinagrinėję visų teisės aktų. Tai dabar susitikimas reikalingas tam, kad galėtume tiesiai pasakyti, kad jūs nevykdote Vyriausybės nutarimo, kuriuo esate tiesiogiai įpareigoti atlikti mokėjimus“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.
Jis pabrėžė, jog centras, pagal Vyriausybės nutarimą, privalo komisijos nariams mokėti už visą išdirbtą laikotarpį, net jei tai reikėtų daryti atbuline data.
„Tikėkimės, kad bus surinktos visos suinteresuotos pusės ir kažkoks koordinacinio pobūdžio sprendimas bus priimtas“, – apie trečiadienį vyksiantį susitikimą kalbėjo V. Karčiauskas.
„Centras turi mokėti. Pagal Vyriausybės nutarimą, priimtą lapkričio 15 d., jie privalėjo už visus 2024 metus sumokėti. Tai ne tai, kad jie nesumokėjo, bet dar ir teigia, kad nemokės“, – komisijos narių nepasitenkinimą dėl situacijos išsakė V. Karčiauskas.
Komisijos pirmininkas neslepia, jog dėl tokios LGGRTC demonstruojamos pozicijos piktinasi visi nariai.
„Komisija pikta, nes tai yra nepagarba darbui. Iš esmės tai yra pasityčiojimas iš komisijos ir jos narių“, – teigė V. Karčiauskas.
Komisijos narių darbo apmokėjimo klausimas jau buvo aptartas pastarajame desovietizacijos komisijos posėdyje gruodžio viduryje. Jame taip pat dalyvavo LGGRTC direktorius A. Bubnys ir Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
Komisija pikta, nes tai yra nepagarba darbui. Iš esmės tai yra pasityčiojimas iš komisijos ir jos narių.
Kaip gruodį Eltai teigė LGGRTC atstovai, komisijai atlygis nebuvo numatytas todėl, kad desovietizacijos įstatymas buvo priimtas tik 2022-ųjų pabaigoje, jau sudarius 2023 metų biudžeto projektą.
ELTA primena, kad nuo šių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
Seimas sudarė ir tarpinstitucinę komisiją, sudarytą iš 9 narių, deleguotų iš įvairių institucijų ir organizacijų.
Praėjusių metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti LGGRTC ir savivaldybių institucijoms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Socialdemokratams – dar vienas klausimas dėl V. Blinkevičiūtės8
Socialdemokratai sako, kad Vilijos Blinkevičiūtės atsisakymas sėsti į premjerės kėdę jos lyderystei partijoje nepakenkė ir iš pirmininkės pareigų politikei trauktis nereikia. Visgi, Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič svarsto, kad nuo 202...
-
Kas pretenduoja užimti Laisvės partijos vadovo vietą – dar mįslė: vienas iš lyderių nekandidatuos3
Laisvės partijos vienas iš lyderių Vytautas Mitalas sako, kad pretendentai į atsistatydinusios partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės vietą kol kas nėra žinomi, o jis pats apsisprendė partijos vadovo posto nesiekti ir savo kandidatūr...
-
Ryškėja galimi kandidatai į konservatorių pirmininko postą21
Kalbėdami apie galimus kandidatus partijos pirmininko kėdei užimti, konservatoriai neabejoja, kad tarp jų atsidurs premjerės Ingridos Šimonytės ir krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno pavardės. Visgi, Tėvynės sąjungos-Lietuvos kr...
-
A. Armonaitė traukiasi iš Laisvės partijos vadovės posto70
Po nesėkmingų rinkimų į Seimą Aušrinė Armonaitė traukiasi iš Laisvės partijos pirmininkės pareigų. ...
-
Ieškoma, kas už 5,6 mln. eurų dviejuose Ukrainos mokyklose įrengtų slėptuves
Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) ieško, kas Ukrainoje Sumuose bei Baštankoje esančiose mokyklose įrengtų dvigubos paskirties bombų slėptuves su apsauga nuo radiacijos. ...
-
VRK: Seimo rinkimus laimėjo socialdemokratai, antri – konservatoriai2
Seimo rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija, dabartiniai valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) liko antri, sekmadienį patvirtino Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
V. Blinkevičiūtei ir G. Landsbergiui žadant atsisakyti mandato, durys į Seimą atsivertų kitiems5
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus apie ketinimus atsisakyti parlamentaro mandato, ...
-
Seimas žada turėti nuolatinį atstovą Ukrainoje: idėją dėl Vokietijos palaikė, tačiau nutarė atidėti6
Parlamento valdyba nutarė įsteigti nuolatinių Seimo atstovų Ukrainoje ir Vokietijoje pareigybes. ...
-
Naujame Seime dirbs 39 moterys17
Lapkričio viduryje kadenciją pradėsiančiame Seime, kurį sudaro 141 tautos atstovas, dirbs 39 moterys. Naujame parlamente jos sudarys 27 proc. visų Seimo narių. ...
-
Paštu atkeliavę balsai rezultato nepakeitė, užsienio lietuviai išrinko D. Asanavičiūtę18
Į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sistemą suvedus visus paštu gautus balsus, Seimo rinkimų rezultatai nepakito – Pasaulio lietuvių apygardoje mandatą iškovojo konservatorė Dalia Asanavičiūtė. ...