Daugiausia – 18 parlamentarių turės Seimo socialdemokratai, 9 – konservatoriai, 4 – partija „Nemuno aušra”, 3 – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos”. Seime dirbs 2 Liberalų sąjūdžio ir 2 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovės, 1 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA- KŠS) atstovė.

Iš 39 į Seimą mandatus iškovojusių moterų 18 pirmą kartą imsis parlamentinio darbo. Tai dabartinės Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, Vidaus reikalų ministrės patarėja Daiva Ulbinaitė, olimpinė ir pasaulio penkiakovės čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir kitos. Kai kurios būsimos parlamentarės turi darbo patirties savivaldoje. Tai Klaipėdos miesto vicemerė Lina Šukytė-Korsakė, Šilutės rajono mero pavaduotoja Daiva Žebelienė, Joniškio rajono vicemerė Vaida Aleknavičienė, Prienų rajono vicemerė Jūratė Zailskienė, Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Jurgita Šukevičienė. Į Seimą sugrįžta ir 8 metus parlamentinio darbo patirties turinti Kauno rajono vicemerė Raminta Popovienė.

Naujame Seime dirbs dabartinė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, darbą baigiančios Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.

B. Vėsaitei gali atitekti garbingos pareigos

Naujam Seimui susirinkus į pirmąjį posėdį, garbė jam pirmininkauti gali atitekti socialdemokratei Birutei Vėsaitei.

Kaip nustatyta Seimo statute, pirmąjį po rinkimų parlamento posėdį pradeda vyriausias pagal amžių išrinktas Seimo narys. Pagal socialdemokratų partijos sąrašą į Seimą išrinkta B. Vėsaitė gimė 1951 metų rugpjūčio 19 d.

16 metų parlamentinio darbo patirties turinti B. Vėsaitė sugrįžta po pertraukos. Seimo nare B. Vėsaitė yra dirbusi nuo 2000 iki 2016 metų.

Naujame Seime matysime ir daugiau patyrusių politikių. Mandatą eilinei kadencijai iškovojo 20 metų parlamentinio darbo stažą turinti Rima Baškienė, nuo 2012 metų Seimo narės pareigas einanti Rita Tamašunienė.

Kadenciją baigs 41 parlamentarė

Beje, moterų skaičius kadenciją baigiančiame ir naujame Seime yra beveik vienodas.

Prieš ketverius metus mandatus į Seimą iškovojo 38 moterys, tačiau kadenciją baigs 41 parlamentarė.

2021 metais mirus Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Seimo nariui Kęstučiui Glaveckui į Seimą atėjo liberalė Edita Rudelienė.

2023 m. Konstitucinio Teismo (KT) teisėju tapusio parlamentaro Stasio Šedbaro mandatą perėmė konservatorė Rasa Petrauskienė.

Šių metų liepos viduryje Seime iškilmingai prisiekė ir įgijo visas Tautos atstovo teises dar viena nauja parlamentarė Jekaterina Rojaka, pakeitusi į Europos Parlamentą (EP) išrinktą Aurelijų Verygą. Ji tapo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nare.

Kaip primena ELTA, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, per spalio mėnesį vykusius rinkimus į Seimą daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – turės 52 vietas parlamente.

Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.

Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.

Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai.

Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica.Po vieną mandatą gavo „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.

2024–2028 m. kadencijos išrinktiesiems Tautos atstovams lapkričio 8 d. istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje planuojama įteikti Seimo nario pažymėjimus. Šis dokumentas suteikia teisę dalyvauti pirmajame naujojo Seimo posėdyje, kuris Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu turėtų įvykti lapkričio viduryje.