Ministrė prašo įvertinti, ar šalies vadovas, paskelbdamas šią informaciją, nepažeidė įstatymo.

„Prezidento veiksmus vertinu kaip neatsakingą kalbėjimą, kuris pakenkė Lietuvos ir Lenkijos pareigūnų tarpusavio pasitikėjimui, o taip pat galėjo pakenkti ikiteisminiam tyrimui. Siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes ir įvertinti, ar nebuvo padaryta pažeidimų viešinant šią jautrią informaciją be bylą kontroliuojančio prokuroro leidimo, kreipiausi į Generalinę prokuratūrą“, – antradienį išplatintame VRM pranešime cituojama A. Bilotaitė.

Anot jos, svarbu išsiaiškinti aplinkybes, kad „tokia ydinga praktika, kai politikai komentuoja tyrimus pirma pareigūnų, nesikartotų“.

Prokuratūros prašoma įvertinti, ar prezidento veiksmuose nėra nusikaltimo dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo.

Prezidento komunikacijos grupė BNS pateiktame atsakyme nurodė, kad „ministrės kreipimąsi vertiname kaip neatsakingą veikimą ir politikavimą artėjančių rinkimų fone“.

„Ar ir Donaldą Tuską irgi įrašė į tų, kuriuos ketina patraukti atsakomybėn, sąrašą?“, – žurnalistams Vilniuje antradienį pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda.

Jis turėjo omenyje Lenkijos ministrą pirmininką, praėjusią savaitę taip pat pranešusį apie Baltarusijoje sulaikytus su L. Volkovo išpuoliu susijusius asmenis.

A. Bilotaitė tikina, kad šio jos sprendimo nereikėtų sieti su rinkimų kampanija. Ministrė akcentuoja, kad įstatymų viršenybė galioja visiems.

„Aš tikrai nenorėčiau to suvesti į rinkimų kampaniją ir kitus aspektus. Aš žiūriu labai rimtai iš teisėsaugos pusės, nes teisėsauga turi turėti teisę dirbti netrukdoma ir nesikišant politikams. Noriu dar kartą pažymėti, kad tai yra neatsakinga ir pasekmės gali būti labai blogos“, – antradienį žurnalistams teigė A. Bilotaitė.

„Visi turime laikytis įstatymų, nepriklausomai nuo to, kokioje tu pozicijoje esi, vis tiek yra įstatymų viršenybė ir įstatymai galioja visiems, nepriklausomai nuo tavo užimamos valstybėje pozicijos“, – pridūrė ji.

Ministrė kreipimąsi teisėsaugai tikina pateikusi siekdama užkirsti kelią panašiems precedentams ateityje.

„Tas kreipimasis yra orientuotas į tai, kad pirmiausia išsiaiškinti visas aplinkybes. Ir antras dalykas, kuris yra labai svarus, kad ateityje tokie dalykai nesikartotų“ , – sakė A. Bilotaitė.

Prezidento veiksmus vertinu kaip neatsakingą kalbėjimą, kuris pakenkė Lietuvos ir Lenkijos pareigūnų tarpusavio pasitikėjimui, o taip pat galėjo pakenkti ikiteisminiam tyrimui.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, asmeniui, iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo atskleidusiam ikiteisminio tyrimo duomenis, gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Kalėjime šių metų pradžioje mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas buvo užpultas kovo 12-osios vakare Vilniuje automobilyje netoli savo namų.

Apie dviejų užpuolikų sulaikymą Lenkijoje G. Nausėda viešai paskelbė praėjusį penktadienį, o pati sulaikymo operacija vyko balandžio 3 dieną.

Apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą pirmasis pranešęs G. Nausėda sulaukė kritikos, kad galėjo pakenkti tebevykstančiam tyrimui, tačiau prezidentas dar praėjusią savaitę pareiškė, jog taip nėra ir tai buvo kruopščiai vertinta prieš viešinant informaciją apie įvykius.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas antradienį Žinių radijui sakė, kad Varšuva praėjusią savaitę leido pranešti apie įtariamų L. Volkovo užpuolikų sulaikymą, o Lietuvos teisėsauga apie tai nebuvo įspėta, nes pastaruoju metu aktyvūs tyrimo veiksmai vyko tik Lenkijoje.