„Kai sūnus paėmė mane už rankos ir pasakė: „Mama“, visą mano kūną tarsi nukrėtė elektros srovė. Tada aš supratau, jis – čia, yra gyvas, kalba, mane girdi ir dabar aš padarysiu viską, kad pastatyčiau jį ant kojų“, – prisiminė prieš daugiau nei ketverius metus žiauriai senelių šuns sukandžioto Kareno mama Jekaterina. Berniukas neseniai vėl gulėsi ant operacinės stalo – jau septintąjį kartą.