Popamokinės veiklos – daugiau nei užimtas laisvalaikis

  • Teksto dydis:

Vaikų užimtumas ir popamokinės veiklos tampa vis svarbesne šiuolaikinės visuomenės tema. Vieni skaičiuoja, kiek būrelių vaikui per daug, kiti suteikia laisvės ir patiems vaikams leidžia rinkis savo laisvalaikį. Vis dėlto vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad popamokinės veiklos prisideda ne tik prie vaikų ugdymo.

Apsaugo nuo pavojų

Vaiko teisių gynėja Evelina Firaitė-Ryliškienė tikina, kad tai, ką vaikas veikia pasibaigus paskutinei pamokai, padės atsiskleisti jo asmenybei, kūrybiškumui ir formuotis draugų ratui.

„Kai kalbame apie paauglius, mes kalbame apie visuomenės jautriausią dalį – vaikus. Šis amžiaus tarpsnis – paauglystė – labai sudėtingas laikotarpis, labai daug vidinės sumaišties, vidinių konfliktų, daug klausimų, eksperimentų, nebūtinai gerai besibaigiančių“, – sako vaiko teisių gynėja.

Ji priduria, kad būtent užklasinės veiklos gali apsaugoti jaunuolį nuo įsitraukimo į pavojingas veiklas ar bendravimo su pavojingai besielgiančiais žmonėmis.

Gali būti pagalbos šauksmas

Vaiko teisių gynėjų praktika rodo, kad itin dažnai iš jauno žmogaus kylanti agresija, noras griauti, priešintis taisyklėms ir įžeidinėti rodo vidinius sunkumus. Specialistai pataria netinkamo vaiko elgesio priežasčių ieškoti jo artimiausioje aplinkoje: namuose, mokykloje.

Anot E. Firaitės-Ryliškienės, labai svarbu netinkamą, kartais grubų paauglio elgesį ar užsisklendimą savyje vertinti ne tik kaip paauglio hormonų kaitos pasekmes, o kaip pagalbos šauksmą.

„Galbūt paauglys patiria ar patyrė įvairų smurtą. Ir tai gali būti atoveiksmis jo iššaukiančio elgesio išraiškos. Gali būti, kad jis elgiasi netinkamai, bando laužyti taisykles, įžeidinėti, menkinti, nes jam viduje labai skauda. Gali būti, kad jis namuose mato netinkamo elgesio modelį ir jį atkartoja bendraamžių grupėje. Gali būti ir tiesiog noras įsiprasminti, noras būti priimtu ir mylimu, nes galbūt šeimoje to trūksta“, – vardija galimas aplinkybes vaiko teisių gynėja.

Anot jos, ryšys su vaiku, atviras, nuoširdus komunikavimas šeimoje, mokykloje, vaiko dalyvavimas jį dominančiose papildomose veiklose gali prisidėti prie teigiamų vaiko patirčių ir visomis prasmėmis saugesnio kelio iki pilnametystės.

Sąlyga: vaikams svarbu atrasti save lankant popamokinius užsiėmimus, o tėvams – suprasti, kokia veikla jiems mieliausia. / freepik.com nuotr.

Svarbus šeimos vaidmuo

Be abejo, didžiulį ir kone svarbiausią vaidmenį paauglio gyvenime atlieka tėvai. Paauglystėje santykiai su tėvais tampa sudėtingi, lyg amerikietiški kalneliai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog santykiai su tėvais jiems mažiau svarbūs nei su bendraamžiais.

Todėl tėvams, kaip suaugusiems, svarbu susidūrus su sunkumais, pavyzdžiui, paauglio priešiškumu, abejingumu, nenuleisti rankų, rodyti patiems iniciatyvą bendrauti su vaikais, o tuo pačiu ne tik kalbėti, bet ir ieškoti bendravimo būdų, skatinančių tarpusavio supratimą, pasitikėjimą, atvirumą ir pagarbą.

Savanoriaudamas jaunuolis galėtų atrasti save, naudingai leisti laiką, pridėtinę vertę kurdamas ir visuomenei.

„Vaikai turi žinoti, kad tėvai yra šalia, ir nors ir kaip gali būti sunku, pasiruošę išklausyti be išankstinių nuostatų, moralizavimo ir padėti ieškoti galimų sprendimų“, – pabrėžia pašnekovė.

Taip pat svarbu užtikrinti vaikų užimtumą ir suteikti jiems prasmingą laisvalaikį, mažinantį destruktyvaus elgesio riziką.

„Tarptautinė praktika rodo, kad popamokinėse veiklose vaikai gali įprasminti ir atrasti save, suprasti save kaip asmenį, bendruomenės narį, labiau pasitikėti savimi. Tada nėra poreikio netinkamais būdais siekti pasijausti svarbiam“, – sako E. Firaitė Ryliškienė.

Ji pabrėžia, kad vaikams atrasti save lankant popamokinius užsiėmimus padėtų tėvų noras išgirsti vaiką, pagalba suprasti, kokia veikla vaikui yra prie širdies ar kelia smalsumą.

freepik.com nuotr.

Save atrasti padės savanorystė

Kiekvienoje savivaldybėje yra nemokamų būrelių, dienos centrų, kuriuos finansuoja savivaldybė arba valstybė. Net ir toms šeimoms, kurios neišgali savo vaikų leisti į būrelius, išeičių rasti įmanoma.

Vaiko teisių gynėjai ragina nepamiršti savanorystės

„Galbūt Lietuvoje vis dar neįprasta sutikti savanoryste aktyviai užsiimančius vaikus, paauglius, tačiau tai puikus laisvalaikio įprasminimas. Savanoriaudamas jaunuolis galėtų atrasti save, naudingai leisti laiką, pridėtinę vertę kurdamas ir visuomenei. Kai prisidedi prie aplinkinių gerovės, tikiu, mažėja noras eiti griauti ir niokoti. Labiau norisi išsaugoti ir kurti“, – pastebi vaiko teisių gynėja.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių