– Vis dėlto juk netrūksta svarstymų, kas bus po dešimties, juolab – po 20 metų? Jam bus 67-eri, jums – 38-eri, jam – 77-eri, jums – 48-eri.

– O jei gyveni su jaunu ir jis tampa neįgalus? Ir sėdi neįgaliojo vežimėlyje? Tuomet pagal tokią logiką jau būtų nereikalingas? Tiktų tik jaunas ir sveikas kūnas? Viskas priklauso nuo žmogaus vertybių ir požiūrio. Skiriasi ir jaunos poros. Be to, gal man kažkas atsitiks ir mane turės prižiūrėti Arvydas.

– Prasitarėte, kad jums labai patinka jautrios Arvydo dainos. Ar nemanote, kad susižavėjote jo dainomis, kūryba, įvaizdžiu, bet ne tikruoju juo?

– Jo dainas mėgstu, esu didelė jų gerbėja. Bet ne su dainomis gyvensiu ir gyvenu. Tikrai ne! Jis labai nuostabus, labai jautrus ir labai rūpestingas žmogus. Turiu šešerių metų sūnų Vytautą. Matau, kaip Arvydas elgiasi su vaiku. Vytautas jį myli, jie – geriausi draugai. Moteris pastebi ir jai svarbu, kaip vyras elgiasi ne tik su ja, bet ir su jos vaiku.

– Jūsų skyrybos ir asmeninė patirtis – labai skausminga? Neabejoju, kad daug žmonių pasakys, kad gal Rūta ieškojo tėviško vyro?

– Žinau, kad daugelis žmonių mano, jog mergaitei trūko tėčio. Anaiptol! Turiu labai nuostabų ir gerą tėtį. Jis visada greta manęs ir mūsų ryšys labai artimas. Man nereikia vyro-tėvo.

– Bet jūsų tėvai neapsidžiaugė sužinoję, kad jūsų mylimasis gerokai vyresnis?

– Tėveliai jį priėmė labai šiltai. Ir mama, ir tėtis mato, kad esu labai laiminga. O nuo tėvų to nepaslėpsi, nes jiems tai labai svarbu. Jie viską jaučia, o kai laimingi jų vaikai, laimingi ir jie.

Mano buvęs vyras vyresnis ketveriais metais. Gyvenome kartu trejus metus. Nebuvau su juo laiminga. Metus gyvenau atskirai. Jis bendraudavo su sūnumi, buvo kartu, mūsų santykiai normalūs, bet jau nebuvome šeima.

Nesu iš tų, kurios laksto po klubus ar restoranus. Nemėgstu naktinio pramogų gyvenimo. Mieliau leisdavau laiką su sūnumi.

– Nebijote, kad  neištversite apkalbų?

– Man tai nesvarbu. Gal sunkiau tėveliams, ypač mamai. Sakau, neskaityk tų komentarų, bet ar ji paklausys?

– Dalis  komentatorių piktdžiugiškai tikina, kad Rūta siekia tik pinigų, be to, Arvydas ir fiziškai neištvers su jauna moterimi.

– (Juokiasi) Jis nėra turtuolis, o aš nesu elgeta ar barakuda. Ir nesu tinginė, kuri nieko neveikia. Airijoje gyvenau dešimt metų, daug dirbau, o ten atlyginimai geresni nei Lietuvoje. Po skyrybų susitvarkiau visus dokumentus. Ir kaip vieniša mama, gaunanti pašalpą, galėjau labai oriai, solidžiai gyventi ir su sūnumi keliauti po pasaulį. Bet po dešimties metų grįžau į Lietuvą.

– Tik dėl Arvydo?

– (Juokiasi) Būtent. Iki to laiko matėmės tik kartą, prieš pustrečių metų. Bendravome internetu. Vis dėlto viską palikusi grįžau dėl jo į Lietuvą, kur pasimatėme tik antrą kartą ir apsigyvenome kartu. Kažkas neįtikima!