Į „Tolerancija: tavo kaukė ar veidas“ pavadintą diskusiją įsitraukė ir dainininko kolegos – Dominykas Vaitiekūnas bei Justė Arlauskaitė-Jazzu, kalbėję feminizmo, pabėgėlių ir homofobijos temomis bei papasakoję apie savo asmeninius išgyvenimus susidūrus su netolerancija.

„Kiekviena idėja yra dvipusė. Pvz., moterų emancipacija – iš esmės geras dalykas, suteikęs moterims daug teisių. Kita vertus, tai gali virsti radikaliu feminizmu ir netgi privesti prie pykčių atidarius joms duris“, – sakė M. Mikutavičius.

Kalbėdamas apie toleranciją, M. Mikutavičius palietė ir paskutiniu metu aktualią pabėgėlių temą.

„Savo „Facebook“ paskyroje užvedžiau diskusiją, ar Lietuva turi priimti pabėgėlius. Iškėliau klausimą, ar Lietuva pajėgi juos priimti. Netrukus sulaukiau skambučio su pasiūlymu nusifotografuoti plakatui su pabėgėliais ir taip tarsi parodyti, kad Lietuva jų nebijo.

Man atsisakius, sulaukiau klausimo, kodėl aš esu nusiteikęs prieš pabėgėlius. Bet juk iš tikrųjų aš nesu prieš pabėgėlius vien todėl, kad nedeklaravau, kad esu už juos. Tiesiog nenorėjau būti plakate su žmonėmis, kurių nepažįstu, ir vaidinti jų draugo. Visada įsivaizdavau, kad esu labai liberalus ir tolerantiškas, kol vakar naktį neperskaičiau Johno Stuarto Millio pozityvios tolerancijos sąvokos. Ji reiškia, kad žmogus turi ne tik toleruoti, bet ir visais būdais stengtis kovoti už tam tikras idėjas.

Tad vien tik toleruodamas nesu pakankamai tolerantiškas, nes būdamas indiferentiškas susitapatinu su diduma ir nesuteikiu stimulo idėjoms. Kyla klausimas, kiek mes turime būti tolerantiški, kur yra tolerancijos riba“, – kalbėjo dainininkas.

Diskusijoje dalyvavęs grupės „Liūdni slibinai“ narys D. Vaitiekūnas išskyrė kelis tolerancijos etapus. „Manau, kad į tolerancijos sąvoką susiplaka labai daug temų. Man atrodo, kad yra kelios tolerancijos stadijos. Pirma – pakantumas. Nes tolerancija tarsi verčia veikti, o pakantumas yra pasyvus. Antroji stadija yra tolerancija, o trečioji – pilietiškai brandi visuomenė. Manau, neturintis pakantumo žmogus negali išėjęs į gatvę paremti toleranciją skatinančių idėjų“, – kalbėjo D. Vaitiekūnas.

Anot dainininko, netoleranciją skatinti gali daugybė dalykų, tarp jų – ir mąstymo būdas.

„[Jei] atrodo, kad mąstau teisingai, o dažnai – kad mąstau teisingiau už kitus, tai veda prie netolerancijos, nes imi kritiškai vertinti kitus žmones. Ginčydamiesi ne visada sugebame priimti kitų žmonių nuomonę ir suprasti juos. Tolerancija – ne šiaip nuostata, o didžiulis darbas, reikalaujantis nuolatinių pastangų ir neturintis baigties.