Šios dvi trapios būtybės turės susikauti šmaikščioje žodžių dvikovoje ir kaip šventinį kalėdinį ginklą gaus ne muškietininko špagą, bet... rašytojo (o gal angelo: juk Kalėdos?!) plunksną.

Dvylika mėnesių – dvylika kalėdinės dvikovos raundų. O tryliktasis – linkėjimas, dovana skaitytojams artėjančių švenčių proga. Tad akylai sekite jų mintis ir skirkite balus, kad po paskutiniojo raundo galėtumėte patys, garsiai skambant įsivaizduojamoms fanfaroms, paskelbti nugalėtoją.

1. Kas geriau – Kalėdos ar Velykos?

Ingrida: Kalėdos! Vienareikšmiškai, nes aš esu Kalėdų vaikas, gimusi gruodžio 26-ąją. Tikiu, kad mane atnešė Kalėdų Senelis su savo elniu Rudolfu, ir aš buvau mamai tokia gera dovana, kurios ji niekada gyvenime negrąžins į jokį prekybos centrą.

Monique: Ka–lė–dos, tikrai. Nors Kalėdų Senelio nemačiau, bet tikiu juo. O Velykų Bobutę mačiau – tai mano bobutė! Ir ji labai miela.

2. Kas linksmiau – žaisti sniego mūšį ar lipdyti Senį Besmegenį?

Ingrida: aš visuomet buvau pacifistė. Man patinka lipdyti senį ir pildyti savo svajones. Todėl vienais metais jis turi morkos nosį, kitais – jau pomidoro; su ragais ar be ragų – mano fantazijai nėra ribų. O bėgti, gaudyti – ne, tai ne man.

Monique: renkuosi Senį Besmegenį.

man šiuo laikotarpiu labai norisi tų senų tradicinių kalėdinių giesmių, nes kada daugiau, jei ne gruodį, jų klausytis? Bet neužkemšu ausų vien tik jomis – jungiu ir savo mėgstamą muziką.

3. Kas kvapniau per Kalėdas – mandarinai ar cinamonas?

Ingrida: cinamonas. Jis turi ir gydomųjų savybių, stiprina imuninę sistemą. Kartais geriu kavą su daug grietinėlės ir cinamono. O dar pasakysiu, kad obuolių pyragas su cinamonu, kurį kepa mano mama, yra pats gardžiausias pasaulyje!

Monique: mmmm. O kam rinktis? Jiedu abu labai puikus kalėdinis derinys.

4. Kas įdomiau – kepti imbierinius sausainius ar kalėdinę antį?

Ingrida: renkuosi kalėdinę antį. Paskutinįsyk ją kepėme su mama per mano gimimo dieną, kurią šventėme su būriu artimųjų, draugų. Dariau tokią gimtadienio padėkos vakarienę savo mylimiausiems žmonėms. Ji buvo patiekta su abrikosų (iš mano mamytės sodo) džemu.

Monique: kai iškepsiu kurį nors iš jų – būtinai pasakysiu. Valgyti smagu abu, tai tikrai.

5. Kas blogiau – Grinčas, kuris pavogė Kalėdas, ar ragana, kuri norėjo nunuodyti Sneguolę?

Ingrida: Grinčas, tikrai jis. O Snieguolių taip paprastai nenunuodysi. Kaip matėme pasakoje, viskas yra mylinčio princo rankose. Be to, princų, kurie mus gelbėja, gyvenime būna daug, o Kalėdos – tik kartą per metus!

Monique: ragana, nes ji bloga iš prigimties. O Grinčas blogas dėl traumų savo vaikystėje. Jis bent jau atsiprašė ir pasitaisė istorijos pabaigoje.

6. Kas linksmiau – belaukiant Kalėdų klausytis Kalėdų giesmių ar savo mėgstamos muzikos?

Ingrida: labai mėgstu klausytis Michaelo Buble, dainuojančio kalėdines dainas. Jos jau skamba mano namuose. Prieš kelerius metus, kai vyko labdaros ir paramos fondo "Algojimas" išsipildymo akcija, pagal vieną žinomą kalėdinę melodiją parašiau tekstą ir atlikau dainą.

Monique: man šiuo laikotarpiu labai norisi tų senų tradicinių kalėdinių giesmių, nes kada daugiau, jei ne gruodį, jų klausytis? Bet neužkemšu ausų vien tik jomis – jungiu ir savo mėgstamą muziką.

7. Kas kvailiau – speiguotą žiemą prišalti liežuvį prie metalinio stulpo ar su pačiūžomis įčiuožti į apsnigtą eketę?

Ingrida: kadangi slidėmis, pačiūžomis esu čiuožusi, tai gal renkuosi pirmąjį variantą – liežuvį, prišalusį prie tvoros ar prie stulpo (juokiasi). Mama dar vaikystėje man įkalė į galvą, kad to daryti nebandyčiau. Be to, panaši scena yra įstrigusi į atmintį iš kažkokio seno animacinio filmuko...

Monique: tai žinoma, kad prišalti liežuvį. Turėtum dabar jau žinoti, kas nutiks, kai liežuviu žiemą paliesi metalinį stulpą? O ir šiaip, kam?! Nereikia taip daryti.

8. Kas romantiškiau vėlų žiemos vakarą: žvakės ar spingsinčios ledinės lemputės?

Ingrida: žvakės, tikrai tikrai. Aš dėl jų esu pamišusi. Mano namuose jų pilna visur – vonioje, miegamajame, virtuvėje, svetainėje. Šiuo metu man labiausiai norisi gamtos aromatų: eglių, pušų. O taip pat kalėdinių – cinamono, vanilės. Dar dievinu juodojo gintaro kvapą.

Monique: vėlgi, kam rinktis? Turiu tiek žvakių, tiek ir lempučių. Užtai nepaprastai jauku ir gera būna sugrįžti į tokią atmosferą namuose.

9. Kas svarbiau – Kalėdų Senelis ar dovanos?

Ingrida: renkuosi Kalėdų Senelį. Jei į namus ateis jis – tai niekada dovanų netrūks. Tas Kalėdų Senelis – tarsi stebuklas akimirksniu. Kai jis šalia, – liejasi ir dainos, ir eilėraščiai. O dovana lieka tik kaip simbolis tam nuostabiam Kalėdų epizodui prisiminti.

Jei iš Kalėdų tradicijos pradingtų dovanos – man jų visiškai netrūktų. Svarbu šeima ir mylimi žmonės aplink.

Monique: oooo... negi tai ne tas pats? Jei iš Kalėdų tradicijos pradingtų dovanos – man jų visiškai netrūktų. Svarbu šeima ir mylimi žmonės aplink. Nemėgstu to besaikio vartotojiškumo: jis man kaip tik ir atima visą Kalėdų žavesį. Aš veikiau džiaugsiuosi Kalėdų koncertais, mandarinais, advento kalendoriaus šokoladukais ir skaniu naminiu maistu, nei dovanota kvapnia žvake. Dar viena?!

10. Kas svarbiau belaukiant Kalėdų Senelio – būti geram ar būti protingam?

Ingrida: jei žmogus bus protingas, tai jis bus ir geras, ir atlaidus, ir žinos, kada privaloma būti geram.

Monique: ir tai, ir tai. Būkite protingi ir švęskite Kalėdas saugiai, su kuo mažiau žmonių aplink. O taip pat būkite geri – sau ir artimiesiems. Nepamirškite jų, paskambinkite telefonu ar vaizdo skambučiu.

11. Kas įdomiau – gera knyga ar geras filmas?

Ingrida: dėčiau lygybės ženklą. Esu nepataisoma knygų gerbėja ir užkietėjusi filmų žiūrėtoja. Tik, kai skaitau knygas, mėgstu pasibraukti patikusias mintis, o filmuose man įstringa muzikiniai garso takeliai, gražūs aktoriai, tam tikri vaizdiniai epizodai. Vis dėlto, laimingiausia būnu, kai, perskaičiusi knygą, galiu išvysti ir jos ekranizaciją. Lygiai taip pat pamačiusi gerą filmą, noriu perskaityti ir knygą, pagal kurią jis buvo statytas.

Monique: man įdomiau filmas, bet ir geros knygos niekada neatsisakyčiau.

12. Kas baisiau prieš Naujųjų vakarėlį – spuogas ant nosies ar mėlynė ant akies?

Ingrida: oiiiii... tikrai mėlynė ant akies. Spuogą dar galima kokiu žėrinčiu svarovskiu pridengti – o ką daryti su mėlyne?! Tada jau tik vienas kelias – duoti ir į kitą akį!

Monique: jokie spuogai džiaugsmo sugadinti negali. Kas gali – tai mėlynė. Ir ką prisidirbai, kad ją užsitarnavai?

Būkite sveiki ir kantrūs. O dar palinkėsiu meilės ir jaukumo. Visa kita būtinai ateis!

Ingrida Kazlauskaitė

Labai linkiu priimti 2020-ųjų mestą iššūkį ir atšvęsti Kalėdas bei Naujuosius kukliai, mažose gretose. Švenčių džiaugsmas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų nusiteikimo, tad nusiteikime pasaugoti savo šeimą ir artimuosius. Paskambinkime jiems ir pasijuokime drauge, pasvajokime apie ateinančius metus, kaip bus gera ir saugu vėl grįžti į normalias gyvenimo vėžes.

Su meile, Monique