Naujų vėjų į Lietuvos kultūrinį gyvenimą atnešęs pianistas Kasparas Uinskas neapsiriboja dovanodamas tik savo talentą. Į Vilniaus festivalį jis sukvietė muzikos žvaigždes iš viso pasaulio.

Lietuva – erdvė idėjoms

Pianistas K.Uinskas pasirodo Tuskulėnų dvaro tarpduryje ir draugiškai pamoja užeiti vidun. Kiek keista jį matyti be koncertuose įprasto klasikinio kostiumo, su džinsais ir paprastais tamsiais marškinėliais. K.Uinskas parodo patalpas, kuriose dabar repetuoja. Iš išorės įspūdingi rūmai viduje gana kuklūs, tačiau, svarbiausia, yra fortepijonas, kuriuo skambina pats K.Uinskas ar kiti muzikantai.

"Mes taip susitarėme. Mums čia skyrė patalpas, leidžia repetuoti, už tai mes kartais pagrojame per įvairius renginius", – šypsodamasis pasakojo pianistas. Kažin, ar pro šalį einantys praeiviai, jei jiems pasiseka išgirsti iš dvaro sklindančią muziką, susimąsto, kad tokios galimybės tikrai neatsisakytų Europos ir Jungtinių Valstijų melomanai. "K.Uinskas turi viską, kas būdinga didžiam pianistui ir muzikui... K.Uinsko debiutas Niujorke tapo įspūdinga jo tarptautinės karjeros pradžia", – taip apie talentingą lietuvį prieš porą metų rašė "New York Concert Review".

Nepaisydamas to, kad jį kviečia koncertuoti garsiausiose pasaulio salėse, dalyvauti Europos ir JAV radijo ir televizijos laidose, liaupses dalija žymūs muzikos apžvalgininkai, K.Uinskas grįžo į Lietuvą, kad čia įgyvendintų savo idėjas.

Galiausiai tokios mintys virto darbais – taip gimė organizacija "Naujoji muzikų karta", pradėjusi veiklą nuo edukacinių užsiėmimų jaunimui, o dabar vis plačiau žinoma, kaip atvežanti į Lietuvą garsiausius pasaulio muzikantus.

"Tačiau mes nesame koncertų organizatoriai, nenorime, kad žmonės apie mus taip manytų. Tai savotiškas judėjimas. Esminiai dalykai, kurie laiko organizaciją "Naujoji muzikų karta", yra idėjos, kuriomis mes tikime. Nesame milijonieriai, kurie galėtų sau leisti tokią veiklą tiesiog savo malonumui. Tenka kažkaip suktis, bet mūsų veikla, kaip sakiau, yra idėjinė, ir tikiuosi, kad žmonės, kurie stebi mūsų veiklą, taip ir mato", – prisipažino organizacijos įkūrėjas.

Neblėstanti meilė muzikai

Groti fortepijonu K.Uinskas pradėjo nuo šešerių. Muzikai neabejingas tėvas dar prieš gimstant sūnui nupirko pianiną ir taip tarsi užprogramavo ateitį. "Mano istorija gana klasikinė – į muzikos mokyklą nuvedė tėvai. Tačiau muziką aš priėmiau su dideliu noru, Fryderyko Chopino muzika man nuo vaikystės atrodė tobula, todėl versti tikrai nereikėjo", – prisiminimais dalijosi jis.

Nors prie fortepijono klaviatūros prabėgo daugiau nei du dešimtmečiai, kalbant apie muziką K.Uinsko akys vis dar dega. Šia savo aistra jis nori pasidalyti su kuo daugiau aplinkinių. "Gyvenime esu sutikęs žmonių, kurie apie muziką nieko nežinojo. Kai mes pradėdavome bendrauti, jie susidurdavo su muzika, atskleisdavo sau muzikos pasaulį, pamatydavo, koks jis nuostabus, koks ten slypi lobynas.

Jie sakydavo: kaip aš prieš tai galėjau gyventi ir nežinoti, kad toks dalykas yra. Ir kiek žmonių to neįtardami tiesiog gyvena ir kiek jie praranda nežinodami, kad tokią muziką galima girdėti, ją išgyventi. Man didžiausia intriga surasti tuos žmones ir sužadinti jų susidomėjimą, dėl to mes pradėjome edukacines programas", – entuziastingai pasakojo K.Uinskas.

Tačiau pianistas jokiu būdu neteigia, kad gera tik klasikinė muzika: "Labai atvirai ir lanksčiai žiūriu į muziką ir gerbiu daugelį atlikėjų. Tikrai nėra taip, kad yra tik klasika, o kitkas – ne muzika. Pavyzdžiui, Freddie Mercury man yra aukščiausio lygio menininkas. Taip pat mėgstu kai kuriuos kontroversiškai vertinamus atlikėjus, kurių geriau neįvardysiu, nenoriu sukelti žmonėms šoko", – juokėsi muzikantas.

Vis dėlto populiariajai kultūrai kritikos K.Uinskas negaili: "Prieš ką aš tikrai esu nusiteikęs, tai prieš tą plastikinę popkultūrą. Prieš primityvumą, kuris yra kiekviename kampe ir beveik kiekviename televizijos kanale. Deja, pigus kičas yra labai geras produktas, iš jo galima daryti pinigus, tai pelninga, bet už to nieko nėra. Tos populiarios merginų grupės: pasižiūri – pakuotė graži, bet pirštu durtum ir ten nieko nėra, tuščia. Dainelės susideda iš trijų natų, atrodo, kad žmonės neišsivysčiusio proto. Koks žmogus galėtų tai klausyti? Bet klauso. Iš trijų natų, trijų žodžių – kalbėdamas apie tokią muziką tikrai negaliu rasti gerų žodžių."

Lenkijoje ir JAV studijavęs, įvairiose šalyse koncertavęs muzikantas pripažino, kad ir kitur pasaulyje apstu panašių problemų, tačiau ten bent yra iš ko pasirinkti. "Taip, visur yra masinė kultūra, bet šalia to šiukšlyno yra tikrai gerų koncertų salių, gerų muzikantų, gerų koncertų. Mes Lietuvoje aukščiausio lygio muzikantą galime atvežti nebent į tris didžiausius miestus. Šiauliai, Panevėžys – tai galime pamiršti. Juk geram atlikėjui reikia salės, instrumentų, o jų nėra. Ta prasme esame gili provincija", – apgailestavo jis.

Konkurencija negąsdina

Su organizacija "Naujoji muzikų karta" atveždamas į Vasaros festivalį Vilniuje pasaulinio lygio žvaigždes K.Uinskas nebijo, kad kai kurios iš jų gali pranokti jį patį savo patirtimi ar talentu. Jo nuomone, konstruktyvi konkurencija išeina visiems į gera, o ir pačiam pravartu patirtimi pasidalyti su grandais.

"Būtent kiti įspūdingi atlikėjai mane savotiškai paskatino imtis organizuoti šį festivalį. Prieš porą metų buvau viename festivalyje Olandijoje ir atsitiktinai patekau į vieną koncertą. Pirmoje jo dalyje grojo smuikininkė, rodos, anglė. Ji taip prastai grojo, taip maivėsi, sugadino nuotaiką savo grojimu, net nenorėjau eiti į antrą dalį, kur turėjo groti kažkoks nežinomas rusų pianistas. Apskritai tarp mūsų atlikėjų yra savotiška konkurencija, šioks toks skeptiškumas, kad čia gerų nėra, aš pats geriausias", – juokėsi pianistas.

Vis dėlto antroje dalyje tuomet jis liko. "Kažkokia jėga iš viršaus mane sulaikė. Ir kai Miroslavas Kultyševas, tada dar buvęs nežinomas, užgrojo pirmas natas, aš pamiršau visus nusiteikimus. Jis taip mane įtraukė savo muzika, tapau klausytoju, neturinčiu jokių išankstinių nuostatų.

Juk atlikėjai kitaip klauso muzikos: žino tą virtuvę, žiūri, kaip tą ar kitą vietą sugros, kas nepavyksta, vertina kitaip. Bet M.Kultyševo aš klausiau kaip paprastas žmogus, neturintis jokios išankstinės informacijos. Taip giliai įtraukė į viską, ką jis darė, kad aš sulaikęs kvėpavimą išklausiau visą koncertą. Paskui pagalvojau, kaip būtų nuostabu tokį žmogų atvežti į Lietuvą", – pasakojo K.Uinskas.

Muzikantas įsitikinęs, kad koncerto sėkmė priklauso tik nuo atlikėjo – ne nuo kompozitoriaus ar žiūrovų. "Jei po koncerto išėjai ir po penkių minučių pamiršai, kur buvai, arba koncerte galvoji, ką dar namie turi padaryti, kokie reikalai laukia, tai ne žmogus kaltas, kad jis susikaupti negali, ne kompozitorius blogą muziką parašė – kaltas atlikėjas. Ant jo pečių yra atsakomybė taip suturėti savyje, savo rankose klausytoją, kad jis kartu keliautų per visas būsenas. Todėl mes galbūt koncertų nerengiame daug, bet kuriuos rengiame, stengiamės padaryti ypatingus ir kol kas tai pavyksta", – didžiavosi jis.

Tikisi vientiso renginio

Festivalio rūpesčiais užsivertęs K.Uinskas išdavė labiausiai norintis, kad į artėjantį vasaros festivalį žmonės įsitrauktų visa galva, o ne tik ateitų į pavienius koncertus. "Tikiuosi, kad žmonės įsitrauks į tą festivalio sūkurį, verdantį katilą, kuris virs būtent kūryba, menu, muzika, idėjomis. Noriu sukurti ypatingą aurą, kuri būtų būdinga tik šiam festivaliui. Kad žmonės neitų į pavienius koncertus, o pajustų to renginio visumą, galėtų lyginti vienus atlikėjus su kitais", – savo svajonių viziją piešė jis.

Kai kurie kūriniai festivalyje kartojasi – organizatoriai siūlo įvertinti, kaip juos interpretuos skirtingi atlikėjai. "Pavyzdžiui, atidaryme aš grosiu pirmąjį F.Chopino koncertą su kvintetu "Chordos", o festivalio uždaryme tą patį kūrinį gros austrų pianistas Ingolfas Wunderis", – iššūkio neišsigando lietuvių pianistas.

Po to, kai visi festivalio darbai baigsis, K.Uinskas pagaliau galės atsikvėpti lengviau. "Tačiau dabar stengiuosi apie tai negalvoti – galva kitomis mintimis užimta. Reikia įkvėpti ir tik po festivalio iškvėpti", – šypsojosi jis.

Vasaros festivalis ir akademija

"Naujosios muzikų kartos" organizuojamas festivalis vyks liepos 7–17 d. Vilniuje, Šokio teatre (T.Kosciuškos g. 11) bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jame talentingiausi atlikėjai iš viso pasaulio kiekvieną vakarą pasirodys su solinėmis ir kamerinėmis programomis, o dieną savo patirtimi dalysis per meistriškumo pamokas.