- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Raudonės pilies parko tvarkymas sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, diskusijų, skirtingas nuomones internete pareiškė rekordinis skaitytojų skaičius.
Pasak Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus Vidmanto Bezaro, kiekvienas dvarų parkas turėjo tam tikrą architektūrinę kompoziciją, su savita stilistika, savitu želdynų, takų išdėstymu.
Visi prie Nemuno šlaitų įsikūrę dvarai, pilys buvo orientuoti į slėnyje atsiveriančias erdves, iš jų puikiai matydavosi upės vingiai ir jos slėnio kontūrai, o keliaujantiems upe ar paupiais – pilių bokštai ar dvarų fasadai.
„Raudonės pilies parko tvarkymas – senai lauktas žingsnis, kuris kartu su Gelgaudų (Panemunės) pilies parko pertvarka suteiks visai kitas galimybes suvokti kraštovaizdžio visumą, geriau pažinti panemunių paveldą, stabtelti atokvėpiui ir žvilgterti į vieną iš gražiausių Lietuvos kraštovaizdžio etalonų – Nemuno slėnį“, – sakė jis.
Raudonės pilis XIX a. antroje pusėje. / N. Ordos piešinys.
V. Bezaro teigimu, tvarkyti parką, atverti per dešimtmečius savaime užaugusias erdves jame yra būtina. Ir tai reikia daryti atsargiai, profesionaliai, atsižvelgiant į ekspertų pateiktą istorinę medžiagą, želdynų specialistų rekomendacijas.
„Želdinių perplanavimas, atvirų erdvių, panoramų suformavimas – tai profesionalų – planuotojų, tyrėjų, ekspertų darbo baras. Deja, beveik visada jis reikalauja dalies medžių pašalinimo. Kartu išlaikant svarbiausius želdyno akcentus – medžius senolius, kompoziciją, retas, specialiai pasodintas rūšis“, – akcentavo jis.
„Įdėjau nemažai pastangų, kad šiems objektams, kaip valstybinės reikšmės parkams, būtų skirtos lėšos per Aplinkos ministerijos programas, todėl labai norėtųsi ir toliau išlaikyti gero bendradarbiavimo atmosferą tarp paveldo, aplinkosaugos ir savivaldos specialistų, nes ne mažiau svarbus etapas yra nuolatinė želdyno priežiūra atlikus tvarkymo darbus. Vietos bendruomenė ir gausūs keliautojai bus pagrindiniai vertintojai ir naudos gavėjai“, – kalbėjo KPD direktorius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Legendiniai Jaunimo teatro aktoriai grįžta į sceną vienam koncertui su Povilo Kebliko dainomis
2025 m. sausio 31 d., 18.30 val., Valstybinio jaunimo teatro scenoje suskambės legendiniai aktorių balsai. Pristatyti ilgamečio teatro muzikinės dalies vedėjo Povilo Kebliko trijų kompaktinių plokštelių rinkinio renkasi jo artimieji, bičiuliai,...
-
Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje
Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Rašyti dviese – smagiau
Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija
Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje rengiamasi parodai „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“. Tai jau antroji iš aštuonių planuojamų Pakaunės krašto archeologijos radinių, kuri...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...