- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos pilių ir dvarų asociacija pristato naują vaizdo klipą, kuriame įžvalgomis dalinasi pilių ir dvarų puoselėtojai, žmonės, savo gyvenimus susieję su praeities tyrinėjimu ir saugojimu. Įkvepiančios mintys ir nuostabūs Lietuvos grožį atskleidžiantys vaizdai pakvies leistis į dar vieną žavingą kelionę po pilių ir dvarų pasaulį.
Lietuvos dvarai, turtingi laikmečių dvasios, metų metus ir amžius išlikę svarbūs. Atrodo, daug apie juos žinome, o kartu tiek daug nežinome. Mūsų visų paveldas, kuo gi jis ypatingas, kodėl taip traukia, kuo žavi? Daug apie tai gali papasakoti tie, kurie juo ir gyvena, – pilių ir dvarų puoselėtojai, valdytojai, savininkai, visi entuziastai, iš širdies dvarų paveldu besirūpinantys, ir norintys perduoti žinutę, kodėl gi taip svarbu, kodėl taip artima.
„Kultūros paveldas visą laiką atsilygina atradimais. Jeigu juo nesidomėtum, jo nemylėtum, iš tiesų nepatirtum ir to džiaugsmo“, – pastebi Gintaras Karosas, Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas.
Suprasti, iš kur mes atėjom
Žinojimas savo šaknų, gilių tradicijų, pažinimas to, kuo gyveno mūsų protėviai, padeda atrasti, kas esame, apibrėžti save. Nutrūkstant gijoms, siejančioms su praeitimi, nutrūksta gijos ir į giliuosius identiteto kūrimosi klodus, tarsi ima trūkti savasties dalelės. Paveldo pažinimas padeda šias gijas atkurti.
„Suprasti, iš kur mes atėjom, suprasti, kaip gyvenom, kaip kūrėm valstybę, kaip kūrėm savo gyvenimą ir kaip dabar mes, mūsų karta, esame čia“, – dalinasi Rimvydas Tamulaitis, Kurtuvėnų regioninio parko vadovas. – „Mūsų kraštovaizdyje dvarai yra įaugę, tai labai daug ką keičia, čia visą laiką bus gyvenimas ir čia galima pamatyti visą raidą.“
Autentiški, žmonių dėka „gyvi“ dvarai
Suprasti, iš kur mes atėjom, suprasti, kaip gyvenom, kaip kūrėm valstybę, kaip kūrėm savo gyvenimą ir kaip dabar mes, mūsų karta, esame čia.
Nuostabu, kad šiandien galima džiaugtis tokia daugybe atkurtų, saugomų ir puoselėjamų dvarų. Vis dėlto, net jei istoriniai pastatai ir aplinka dar nesulaukė didelių investicijų, dar nėra pilnai restauruoti, tačiau esama žmonių, entuziastų, iš širdies tais pastatais besirūpinančių, ir atveriančių duris, besidalinančių, besididžiuojančių ir tuo pasididžiavimu besitikinčių užkrėsti žmonių, tai jau taip pat be galo daug.
Ieškantiems prasmingų įspūdžių, svarstantiems apie kelionių po savo šalį kryptis, verta prisiminti dvarus, kurių kiekvienas kitoks, turi savą, niekur kitur neatrandamą atmosferą, kurios neįmanoma pajusti niekaip kitaip, tik pabuvus gyvai. O jų tiek daug, nubarsčiusių visą šalį – Lietuvos pilių ir dvarų, „raktų į praeitį“.
„Norėčiau pakviesti visus pažinti dvarus, keliauti, domėtis, ir pamatysite, kokie jie nuostabūs, kokie jie įdomūs ir kiek jie jums gali daug duoti“, – sako G. Karosas.
Lietuvos pilių ir dvarų asociaciją bei jos vienijamų narių kultūros paveldo objektus garsinantis dviejų metų trukmės projektas „Lietuvos pilių ir dvarų žinomumo didinimas elektroninės rinkodaros priemonėmis“ finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Vaizdo klipas
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas1
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!3
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...
-
G. Nausėda iš būsimojo kultūros ministro tikisi didesnio finansavimo šiai sričiai10
Prezidentas iš būsimojo kultūros ministro tikisi Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo, didesnio finansavimo kultūros darbuotojams, sako jo patarėja. ...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...