– Bet anaiptol ne visi skaito.

– Taip. Mane stulbina, kai palyginu skaitymą su rūkymu. Visi žino, kad rūkyti blogai, bet daug žmonių vis tiek rūko. Taip pat su knygomis: visi žino, kad skaityti naudinga, bet toli gražu ne visi tai daro. Pusė Rumunijos gyventojų per metus perskaito ne daugiau kaip vieną knygą. Kažkodėl nemažai daliai visuomenės rūkyti yra kieta, o kodėl skaityti negali būti kieta?

– Organizuodamas akcijas stengiatės, kad skaitantis knygą žmogus gautų kokios nors naudos. Taigi ne moralizuojate, o einate kitu keliu.

– Taip, per visas akcijas bandome suteikti kokį nors pliusą skaitantiems, kokią nors privilegiją. Akivaizdu, kad iš moralo nieko nebus. Tarkim, jau keleri metai balandžio 23-iąją, Tarptautinę knygos dieną, atėję į vieną didžiausių Rytų Europoje Klužo-Napokos botanikos sodą su knyga, pateksite čia nemokamai. Akcija šiemet vyksta jau trečius metus ir kaskart vis daugiau žmonių ja pasinaudoja. Norime, kad nešiotis knygą su savimi ir atsiversti ją laisvą minutę taptų įpročiu.

– Bet, kaip suprantu, visas šias akcijas organizuojate laisvalaikiu?

– Mano darbas nesusijęs su skaitymu. Pats daug skaityti pradėjau universitete ir nuo tada knygos man kaip smegenų maistas, veiksmas, kurį atlikti turiu kasdien. Manau, kad knygos padeda man tapti geresniu žmogumi, įgyti daugiau patirties ir, žinoma, gyventi įdomesnį gyvenimą.

– Kokios knygos jums svarbiausios?

– Esu idealistas ir yra keletas literatūrinių personažų, kurie iš dalies formavo mane tokį. Didelį įspūdį paliko Don Kichotas. Turbūt beveik visiems žinomi jo nuotykiai, bet man taip pat labai svarbus ir kito ispanų rašytojo Miquelio de Unamuno kūrinys, kur, kaip aiškina pats autorius, jis perpasakojo Don Kichoto istoriją taip, kaip jam atrodė teisingiausia (ką M. de Servantesas, jo galva, praleido). Taip pat tarp svarbiausių mano knygų – Fiodoro Dostojevskio „Idiotas“. O jei reikėtų rekomenduoti ką nors iš šių dienų, paminėsiu knygą, kurią dažnai dovanoju kitiems. Tai turkų rašytojos Elif Shafak romanas „Keturiasdešimt meilės taisyklių“.

– Tikriausiai turite naujų idėjų ir iniciatyvių?

– Taip, žinoma. Noriu, kad keletas akcijų taptų tradicija, pavyzdžiui, nemokamas įėjimas į botanikos sodą. Taip pat noriu, kad tęstųsi mūsų knygų klubo, kuris gal irgi šiek tiek kitoks, veikla. Mes renkamės ištraukas, tekstus, kuriuos galime perskaityti per valandą pusantros, susirinkę perskaitome ir tada, kol tekstas šviežias, diskutuojame. Apskritai manau, kad, jei žmonės nori pakeisti ką nors visuomenėje, savo bendruomenėje, turi pradėti nuo tokių nedidelių liberalių dalykų.