- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Garsių Lietuvos žmonių politinių ir pasaulėžiūrinių virsmų yra buvę įvairiais naujosios istorijos laikotarpiais, ypač sunkiais ir tamsiais, mažai istorikų tyrinėtais. Rašytojas, dramaturgas, menotyrininkas Herkus Kunčius, kurdamas savo naujausią istorinį romaną „Litbelas. Neišnešiotas vaiduoklis“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), turėjo progos atidžiau patyrinėti istorinius dokumentus ir garsių asmenybių prisiminimus.
Šįmet sukanka 105 metai nuo mažai tyrinėto darinio – kelis 1919 m. mėnesius gyvavusios Lietuvos ir Baltarusijos Sovietų Socialistinės Respublikos, egzistavusios Baltarusijos ir raudonosios armijos užimtoje Lietuvos dalyje su Vilniumi.
„Svarbu ir būtina kalbėti apie Litbelą, nes jis buvo įkurtas panašiu principu kaip dabartinės Ukrainos Donecko ir Luhansko respublikos – ant raudonarmiečių durtuvų. Dabar Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas mums atrodo savaime suprantamas. Tačiau iš tiesų turėtume prisiminti: laikmetis buvo sudėtingas, aplinkybės nepalankios“, – sakė H. Kunčius.
Pasak rašytojo, jam norėjosi pažvelgti į tą laiką prieš 105 metus, kai Lietuvoje, paskelbusioje nepriklausomybę, buvo labai neaiški situacija. „1918 m. vasario 16 d. dabartiniame „Naručio“ viešbutyje dvidešimčiai signatarų pasirašius Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, nebuvo taip, kad viskas ėmė labai gerai klostytis. Nieko panašaus – po kelių mėnesių baltarusiai paskelbė savo nepriklausomybę su sostine Vilniumi. Tuo metu Vilnius, kuriame vyksta romano veiksmas, buvo valdomas kelių valdžių – čia veikė lietuvių komendantūra, vokiečių okupacinė kariuomenė, lenkų savanoriai legionieriai, baltarusiai. Taigi pasigilinus į kai kuriuos dokumentus, galėtų būti mažiau euforijos, nes toje įvykių „košėje“ buvo labai sunku susigaudyti“, – vardijo H. Kunčius.
Jo romano „Litbelas“ įvykiai aprašyti vos ne padieniui, kada kas vyko ir kurią savaitės dieną, pavyzdžiui, 1919 m. sausio 1 d. Kazys Škirpa iškelia Lietuvos trispalvę ant Gedimino bokšto, o jau tos pačios dienos vakare lenkų legionieriai paskelbia, kad visa valdžia Vilniuje priklauso jiems. Sausio 6 d. ateina rusų bolševikai, nuplėšia vėliavą ir išstumia lenkus iš Vilniaus, o lietuvių vyriausybė emigruoja į Kauną.
Romano pagrindu, pasak autoriaus, tapo keletas fundamentalių veikalų: Lietuvos vyriausybių 1918–1920 m. protokolai (dvitomį išleido Raimundas Lopata ir Alfonsas Eidintas), arkivyskupo Jurgio Matulaičio, savo akimis mačiusio tuos įvykius, užrašai, taip pat sovietinės Lietuvos istoriniai šaltiniai. Naudotasi ir publikuotais unikaliais dokumentais iš Rusijos archyvų, kuriuos prieš gerą dešimtmetį turėjo galimybę patyrinėti lietuvių istorikai, o publikavo Lietuvos istorijos institutas. Labai plačią ir įdomią to laiko panoramą rodo Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus atsiminimai, išleisti JAV.
Mažai kam žinomas faktas, kad Lietuvos bolševikų vadas Vincas Mickevičius-Kapsukas, anot H. Kunčiaus, sovietmečiu buvęs „toks nedidukas Leninas“ Lietuvoje, jaunystėje buvo varpininku, Vinco Kudirkos bendražygiu ir „dešiniąja ranka“, pavaduotoju redaguojant „Varpą“, kukliai pasirašinėjęs Kapsuku – tai yra mažybinis vardas nuo Kapso slapyvardžio, kuriuo pasirašinėjo V. Kudirka.
„Mano romane veikia Jonas Basanavičius, Paulius Galaunė, Juozas Tumas-Vaižgantas, Vaclovas Biržiška, Pranas Mašiotas. „Po Nepriklausomybės Akto pasirašymo J. Basanavičius ir kiti minėti iškilūs žmonės liko Vilniuje, visi buvo pažįstami su Kapsuku. J. Basanavičius, P. Galaunė, Vaižgantas ir P. Mašiotas tuo metu dirbo dailininko Adomo Varno vadovautoje Meno kolegijoje prie Lietuvos laikinosios revoliucinės vyriausybės Švietimo komisariato. Liaudies švietimo komisaru buvo Vaclovas Biržiška, kai tuo tarpu jo brolis Mykolas buvo nepriklausomos Lietuvos švietimo ministru. Tokie mūsų valstybės ir kultūros korifėjų pasirinkimai gali būti aiškinami tuo, kad 1918–1920 m. Vilnius gyveno ekonomiškai labai sunkiai, kankino šaltis, badas, be to, nepamirškime tuo metu vyravusių stiprių antilenkiškų nuotaikų, tikint, kad geriau esą eiti su bolševikais, negu su lenkais“, – svarstė H. Kunčius.
Knygoje galima rasti ir daugiau garsių to meto veikėjų virsmą liudijančių dalykų pasirenkant kurią nors pusę – vieni pasirinkę lietuvišką tapatybę, kiti lenkišką, treti – baltarusišką, pavyzdžiui, skirtingas tapatybes pasirinko broliai Ivanauskai – gamtininkas Tadas Ivanauskas ir du jo broliai, arba broliai Narutavičiai – vienas buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, kitas – prieškario Lenkijos Respublikos prezidentas.
„Mano knygoje fantazija remiasi istoriniais faktais – tu negali išgalvoti įvykių, turi juos tikrinti, išstudijuoti nemažai istorinių šaltinių. Istorikai kiek pavydi rašytojams, nes mokslininkai negali interpretuoti istorinių įvykių, privalo rašyti labai tiksliai ir nešališkai. O aš galiu šališkai rašyti, ir tai yra vienas didžiausių malonumų ir laimių menininkui, kad jis gali laisvai reikšti savo nuomonę per kūrinius. Vis dėlto visos įvykių lokacijos, kaip ir datos, knygoje yra konkrečios ir tikslios: buvęs „Žoržo“ viešbutis Gedimino prospekte, buvęs „Versalio“ viešbutis (dab. „Narutis“ ir Signatarų namai Pilies gatvėje), darbininkų klubas (dabar „Vaidilos“ teatras A. Jakšto gatvėje)“, – vardijo H. Kunčius.
Iš H. Kunčiaus ir Alvydo Šlepiko pavasarinių dialogų Venclovų namuose-muziejuje, Panevėžio, Rokiškio ir Anykščių viešosiose bibliotekose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pratęstas terminas deleguoti Lietuvos kultūros tarybos narių rinkėjus
Daliai organizacijų laiku nepateikus Lietuvos kultūros tarybą rinksiančių rinkėjų, terminas deleguoti šiuos asmenis pratęsiamas iki liepos 8 d., antradienį pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Modernioji architektūra regionuose: (ne)atrasti perliukai
Tarpukariu modernizmo dvasia kūręsis Kaunas nebuvo vienintelis – periferijoje taip pat aktyviai statyti modernios architektūros pastatai, tik šiandien jie tebelaukia tinkamo pripažinimo. Su Kudirkos Naumiestyje esančia šio stiliaus arc...
-
Vilniuje vyks jubiliejinės Dainų šventės Folkloro diena „Rasi rasoj rasi“1
Vilniuje antradienį toliau vyks šimtmečio Dainų šventės renginiai – įvairiose sostinės vietose rengiama Folkloro diena. ...
-
Prancūzijoje dėl įtarimų seksualiniu išnaudojimu apklausai sulaikyti du žinomi režisieriai1
Prancūzijos valdžios institucijos pirmadienį sulaikė garsius kino režisierius Benoit Jacquot (Benua Žakiuo) ir Jacques'ą Doillon'ą (Žaką Duajoną) ir apklausė juos dėl kaltinimų seksualiniu išnaudojimu, pranešė bylai artimi ...
-
Trečiadienio vakarą – šimtmečio Dainų šventės dūzgės sostinėje
Trečiadienį, liepos 3 d. pasibaigus Lietuvos dainų šventės Ansamblių vakaro koncertui „Gyvybės medis“ senamiestyje rengiamos dūzgės (angl. after-party). Sostinės Vilniaus g. esančios pramogų vietos visą vakarą leis lietuvi&scaro...
-
D. Abaris: labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti
Publikos prašymu į Klaipėdos festivalio sceną elinge rugpjūčio 8–ąją sugrįžta videografinis spektaklis „Carmina Burana“ pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą. ...
-
Finalinė Klaipėdos pilies džiazo festivalio diena: „Grammy“ laureatė ir gražiausias Italijos balsas2
Nugriaudėjo paskutinė jubiliejinio XXX Klaipėdos pilies džiazo festivalio diena. Birželio 27-29 dienomis Klaipėdos Teatro aikštėje skambėjo gražiausios melodijos, kurias atliko muzikantai iš įvairių pasaulio šalių. ...
-
Šimtmečio Dainų šventė iš Kauno persikelia į Vilnių
Sekmadienio vidurdienį S. Daukanto aikštėje bus pakelta Dainų šventės vėliava, Rotušės aikštėje vyks pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. ...
-
Choro dirigentei D. Beinarytei už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui įteiktas garbės ženklas47
Šeštadienį Kauno Dainų slėnyje ypatingu Dainų dienos renginiu „Miškais kalnai žaliuoja“ atidarytas šimtmetį mininčios Dainų šventės „Kur giria žaliuoja“ koncertų ciklas. Jo metu Kauno techno...
-
Kaune nugriaudėjo šimtoji Dainų šventė: užplūstančios emocijos niekam neprilygsta74
Erdvusis Dainų slėnis ir jo prieigos buvo sausakimšos dar gerokai iki prasidedant šimtmetį mininčiai Dainų šventei. Kalbinti žmonės sutartinai teigė, labai laukė šio renginio. ...