- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį, gegužės 16 d., 18 val., Kinematografininkų sąjungos Kino kubas kviečia į susitikimą su kino režisiere Janina Lapinskaite.
Nuotaikingas J. Lapinskaitės kūrinys pasakoja apie vienišą Venecijų ir jo augintinį paršelį Cezarį. Su paršeliu dienas leidžiantis Venecijus filosofuoja ir įtikinėja save: „Nesikark šiandien, jei gali pasikarti rytoj“.
Režisierė sako, kad filmas jai – dokumentinio kino režisierei – buvęs nemažu iššūkiu ir prasminga profesine patirtimi. „Ir iki tol žinojau, kad sunku filmuoti vaikus ir gyvūnus, bet tada dar net neįsivaizdavau, kokių profesinių ir psichologinių įgūdžių reiks filmuojant Venecijų ir gyvūną. Tai filmas, kuriame jaučiausi lyg „einanti minų lauku“, – sako režisierė.
„Šiame filme Venecijus „pakišo man kiaulę“ tikrąją tų žodžių prasme, –prisimena J. Lapinskaitė. – Pradėjome filmuoti filmą apie vienišiaus Venecijaus ir ką tik gimusios karvytės (kurios gimime „pribuvėju“ buvo pats Venecijus) gyvenimą ir draugystę. Karvytę pavadinome Kleopatra. Ir filmas turėjo vadintis „Kleopatros pabučiavimas“. Bet filmavimas nutrūko, nes atvykę filmuoti tęsinio neberadome vieno herojaus – Kleopatros. Venecijus ją pardavė. Teko skubiai ieškoti kito draugo. Taip atsirado paršelis Cezaris.“
„Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis“ yra vienas iš daugiausiai apdovanojimų pelniusių režisierės filmų. Tarptautiniame kino forume „Arsenalas“ Rygoje „Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis“ buvo apdovanotas Geriausio Baltijos šalių filmo prizu, Avancos kino festivalyje Portugalijoje – TV filmo prizu, Naujojo dokumentinio kino festivalyje „Permje“ (Rusija) – spaudos prizu, tarptautiniame „Debošir“ filmų festivalyje Sankt Petrburge (Rusija) – prizu už geriausią darbą su neprofesionaliais aktoriais.
J. Lapinskaitė yra sukūrusi apie dvi dešimtis filmų (tarp jų – ir vaidybinį „Stiklo šalis“).
„Lapinskaitė filmuose išplėtojo savitą „moterišką žvilgsnį“, poziciją, nusistovėjusių patriarchalinių įvaizdžių atžvilgiu, ir taip žengė didelį žingsnį moterų kino link. Režisierė stebi žmones, dėl vienų ar kitų aplinkybių – gamtos, likimo, visuomenės santvarkos – atsidūrusius visuomenės pakraščiuose, tačiau stiprius, sugebančius nusiimti kaukes ir atsiplėšti nuo tradicinių konvencijų. (…) Lapinskaitė praplečia feministinę perspektyvą netolerancijos ir nuo lyties skirtumų nepriklausomos diskriminacijos analize. Vertybių sistemos analizė šiuo atveju kur kas svarbesnė“, – apie režisierės kūrybą rašė kinotyrininkė dr. Renata Šukaitytė straipsnyje „Ką ir kaip mato moteris su kamera Lietuvoje“ (žurnalas „Kinas“, 2003, žiema, psl. 26-27).
Režisierė sukūrė daug televizijos laidų, iki 2017 m. vadovavo Kino ir televizijos katedrai LMTA, suvaidino kino vaidmenų, tarp kurių – pagrindinis Monikos vaidmuo filme „Miegančių drugelių tvirtovė“ (rež. A. Puipa).
Susitikimas su režisiere, kino pedagoge, kino aktore J. Lapinskaite ir dokumentinio filmo „Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis“ peržiūra yra Kino klube rengiamo vakarų ciklo „Moters erdvė. Vaizdai ir ištarmės“ dalis.
Kino klubo renginiai yra atviri ir nemokami, jie vyksta kiekvieną ketvirtadienį, 18 val. Kinematografininkų sąjungoje, adresu: Vasario 16-osios g. 8; durų kodas 25.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Debiutinis S. Bliuvaitės filmas „Akiplėša“ nominuotas Europos kino apdovanojimui1
Režisierės Saulės Bliuvaitės debiutinis ilgo metro filmas „Akiplėša“ nominuotas Europos kino apdovanojimui. ...
-
Pažaislio festivalis pristato trisdešimtojo sezono didžiuosius koncertus
2025 m. Pažaislio muzikos festivalis trisdešimtąjį sezoną pasitiks pristatydamas neeilinę programą. Organizatoriai atskleidžia, kuo ypatingi bus trys didieji koncertai, vyksiantys Pažaislio vienuolyno kieme, į kuriuos jau dabar galima įsigyti ...
-
Sumažinti atstumą tarp Grenoblio ir Kauno
Lapkričio 6 dieną Grenoblyje, Prancūzijoje, atidaroma architektūros projektų paroda. Ekspozicijoje – jaunų kūrėjų darbai, inspiruoti Kauno miesto architektūros ir bendruomenių pasakojimai. O atidaryme – P. Lisausko šiuolaikinio &s...
-
Pacų giminės palikimas: LDK didybės aidai
Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė paroda atverčia vienos seniausių, įtakingiausių ir turtingiausių didikų giminių Lietuvoje – Pacų istorijos puslapius. ...
-
Alpių poema šokyje su „Ąžuolynu“
Kiekvienas lapkritis orkestrui Ąžuolynas tarsi gimtadienis, kuris tiek klausytojams, tiek muzikantams įteikia ypatingą dovaną – pažymėtą aukščiausios prabos ženklu, unikaliais, dar niekur neskambėjusiais, kūriniais, kiekvieną kartą a...
-
Nesiseka pažaboti elektroninių knygų piratų: leidėjai patiria milijoninę žalą1
Lietuvoje daugėja knygų piratavimo atvejų. Įvairiose platformose knygos platinamos tūkstantinėmis kopijomis, o leidėjai dėl to praranda milijonines sumas. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone lapkričio 4–10 d.
Lapkričio 4 d. Ilgakiemio laisvalaikio salė: 10 val. – edukacija „Taupyklės vaikams: rudens kompozicijų kūrimas ant taupyklių“. Liučiūnų laisvalaikio salė: 12 ir 18 val. – neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęs...
-
Kultūrologas T. Riklius: Jei galėčiau rinktis, kuo būti – būčiau Romos rūmų rašytoju
Sutikite, kad įpusėjęs ruduo atsineša šilto buvimo savo urve (namuose) poreikį. Žymiai labiau norisi atsiversti knygą, nusikelti mintimis į visai kitą tikrovę. Ruduo šiam veiksmui – idealus, ir būtent tokiu metu sostinėje ...
-
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl menininkės B. Žilytės-Steponavičienės mirties
Šalies vadovai reiškia užuojautas sekmadienį mirus knygų iliustratorei, grafikei ir pedagogei Birutei Žilytei-Steponavičienei. ...
-
Mirė knygų iliustratorė B. Žilytė-Steponavičienė1
Eidama 95-uosius, sekmadienį mirė žymi knygų iliustratorė, grafikė ir pedagogė Birutė Žilytė-Steponavičienė. ...