- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Retas Stradivarijaus smuikas, priklausęs rusų kilmės amerikiečiui virtuozui ir naudotas filmo „Ozo šalies burtininkas“ garso takelyje, ketvirtadienį aukcione Niujorke buvo parduotas už 15,3 mln. dolerių (14,5 mln. eurų).
Kaip pranešė aukcionų namai „Tarisio“, minėta suma yra šiek tiek mažesnė nei tokio instrumento rekordas.
Meistras Antonio Stradivarius (Antonijus Stradivarijus) šį smuiką pagamino 1714 metais, vėliau jis priklausė Toschai Seideliui (Tošai Seideliui). Muzikantas ne tik juo grojo 1939 metais Holivudo klasika tapusiame filme, bet ir mokė savo garsųjį mokinį Albertą Einsteiną (Albertą Einšteiną).
„Šis smuikas skambėjo greta didžiojo mokslininko, kai jie grojo kvartetus Alberto namuose Prinstone, Naujajame Džersyje“, – sakė Jasonas Price'as (Džeisonas Praisas), „Tarisio“ įkūrėjas.
Ketvirtąjame dešimtmetyje į Jungtines Amerikos Valstijas emigravęs T. Seidelis ir nuo nacių režimo Europoje pabėgęs A. Einsteinas 1933 metais dalyvavo Niujorke surengtame koncerte, skirtame pabėgusiems Vokietijos žydų mokslininkams paremti.
Iš tūkstančių A. Stradivarius sukurtų instrumentų šiandien žinoma apie 600.
„Daugelis iš jų yra muziejuose, daugelis – fonduose. Ir jie yra tokioje padėtyje, kad jų nebus galima parduoti“, – sakė J. Price'as.
„Yra keletas rinktinių smuikų, kurie žinomi kaip Auksinio laikotarpio pavyzdžiai. Jie buvo sukurti maždaug nuo 1710 iki 1720 metų, – pasakojo jis. – Ir dažniausiai tai yra tie, kurių labiausiai trokštama ir kurie labiausiai vertinami.“
Anksčiau smuikas priklausė Munetsugu kolekcijai Japonijoje. „Tarisio“ neatskleidė, kas naujasis pirkėjas.
Stradivarijaus smuiko rekordas aukcione buvo pasiektas 2011 metais, kai instrumentas, pakrikštytas „Lady Blunt“ Londone buvo parduotas už 15,9 JAV dolerių (15 mln. eurų).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Generalinis komisaras: Dainų šventės metu sostinėje papildomai dirbs 150 pareigūnų
Vykstant šimtmečio Lietuvos dainų šventei policija padidins savo pajėgumus, šventės metu sostinėje dirbs papildomai iki 150 pareigūnų, sako generalinis komisaras Renatas Požėla. ...
-
Jaunuosius keramikus įkvėpė „Kauno dienos“ antraštės2
Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos skulptūros ir keramikos mokytojai kartu su savo 5–12 klasių mokiniais tęsia tradiciją – kasmet kuria molinius dirbinius, kuriems impulsą suteikia įvairios laikraščio „Kauno diena“...
-
100-mečio šventė Kaune: esmė – ugdyti tautos vienybės dvasią
Prieš 100-metį Kaune buvo surengta pirmoji Dainų šventė. Jos organizatoriams teko rūpintis net šienu. Dabar rūpesčiai – kitokie. Tačiau esmė ta pati – ugdyti tautos vienybės dvasią. ...
-
Senosios Rasų tradicijos: poros plukdo vainikus, o netekėjusios eina prie apeiginės kupolės2
Nuo ryto Neries slėnio šlaite, prie Kernavės piliakalnio susirinkusios moterys ruošėsi Rasos šventei. Pagal senąsias tradicijas, dieną iš lauko žolių ir gėlių pinami vainikai, kurie naktį bus panaudoti burtams, prane&scaro...
-
Vasaros saulėgrįža – tarp saulės laikrodžių
Vasarvidžio šventė gali būti švenčiama ne tik iš birželio 23-iosios į 24-ąją. Juk nuo birželio 20 dienos saulė ilgiausiai šildo žemę beveik visą savaitę. Todėl visiškai natūralu, kad penktadienį vakare, kai d...
-
Prasideda tris mėnesius truksiantis festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“
Druskininkuose šeštadienį prasideda tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. ...
-
Tapybos genijus sujungė žvaigždžių trauka
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimo žemėlapyje – nauja stotelė. Vincento van Gogho fondo muziejuje Arlyje (Prancūzija) atidaryta paroda „Van Gogas ir žvaigždės“. ...
-
Geto gyvenimą išliejo akvarele27
Parodoje Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune – geto gyvenimas, geto žmonės ir keturių visa tai dokumentavusių menininkų darbai, kuriuos būtina pamatyti. ...
-
Memuarų knyga „Mano draugė Anna Frank“ – nepaprasta likimo suvestų ir išskirtų draugių istorija5
Ką teko išgyventi paauglei mergaitei, negailestingos istorijos verpete sutikusiai ir praradusiai savo mylimą draugę Anną Frank – garsiausio dienoraščio, pasauliui liudijančio apie Holokausto baisumus, autorę, nužudytą nacių? Garba...
-
R. Šepetys: kiekvienas esame istorija1
„Gyvenimas yra nuolat besikeičianti istorija. Kiekvieną dieną ją papildote, permąstote, pažvelgiate kitu kampu. Diena yra istorija. Metai yra istorija. Jūs esate istorija“, – savo naujoje knygoje „Jūs esate istorija“ ra&sc...