- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žymiai Lietuvos operos režisierei Vladai Mikštaitei (1924–2004) vasario 17 d. būtų sukakę 90 metų. Savo unikaliu stiliumi, arti keturiasdešimties pastatytų spektaklių, ryškias solistes išugdžiusia pedagogine veikla V. Mikštaitė įkūnija ištisą epochą Lietuvos operos teatre. Jos jubiliejui skiriamas kovo 6 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rodomas Richardo Wagnerio „Lohengrinas“.
Šis spektaklis V. Mikštaitės jubiliejui pasirinktas neatsitiktinai. Mat 1969 m. ji drauge su dirigentu Jonu Aleksa parengė operos „Lohengrinas“ premjerą ir taip sugrąžino Richardo Wagnerio muziką į Lietuvos operos sceną.
Vlada Mikštaitė daugeliu atvejų buvo, kaip šiandien sakome, vizionierė, įvairių naujovių sumanytoja. Vien jau tai, jog būdama moteris ėmėsi režisūros ir galbūt tapo bene ryškiausia tarp XX a. operos režisierių Lietuvoje, Vladą Mikštaitę išskiria kaip to laikotarpio ryškią ir nestandartiškai mąstančią asmenybę.
Savo kelią operoje V. Mikštaitė pradėjo dainuodama scenoje. Dar studjuodama Vilniaus konservatorijoje 1948 m. debiutavo Operos ir baleto teatre Olgos vaidmeniu Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“. Konservatoriją baigė 1949 m. (Onos Zabielaitės-Karvelienės dainavimo klasę), ir nuo 1950 iki 1960 m. buvo Lietuvos operos ir baleto teatro solistė, mecosopranas. Ypač įsimintina buvo V. Mikštaitės Karmen. Muzikos kritikas Edmundas Gedgaudas prisimena: „Galinga orkestro banga tarsi įskraidina scenon ne merginą, o tiesiog ugnies srautą – ji liekna, lengva, tarsi pakylėta nuo žemės… O akių žvilgsnis!“
Taip pat V. Mikštaitė dainavo Poliną ir Grafienę P. Čaikovskio „Pikų damoje“, Kunigaikštienę Aleksandro Dargomyžskio „Undinėje“ ir ypač jos mėgtą Liubašą Nikolajaus Rimskio-Korsakovo „Caro sužadėtinėje“.
Lygiagrečiai 1950–1955 m. Vlada Mikštaitė studijavo Maskvos konservatorijos aspirantūroje, o nuo 1961 iki 1966 m. – operos režisūrą anuometinio Leningrado konservatorijoje. Jau pirmieji pradedančios režisierės darbai buvo gerokai nutolę nuo akademinių sovietinių standartų vien kūrinių pasirinkimu: 1963 m. V. Mikštaitė Vilniuje pastatė Sergejaus Prokofjevo operą „Meilė trims apelsinams“, 1965 m. – Carlo Orffo „Gudruolę“, o 1969 m. – minėtąjį R. Wagnerio „Lohengriną“.
Kaip yra pasakojęs dirigentas Jonas Aleksa apie V. Mikštaitės darbo metodus: „Mizanscena jai – tuščias reikalas.“ Režisierė yra sakiusi, kad ji mizanscenų „nesustatinėja“, aktoriai, bedirbdami ir pajausdami savo vaidmenis, turį patys susirasti tinkamą vietą, tinkamą laiką, kada kur nueiti, kur atsistoti.
V. Mikštaitė kūrė spektaklius ne tik Operos ir baleto teatre Vilniuje, bet Kauno muzikiniame teatre, pati rašė ir iš užsienio kalbų vertė sceninių kūrinių libretus. Tarp jos kurtų pastatymų – Giacomo Puccini „Madam Baterflai“ (1976), Ludwigo van Beethoveno „Fidelijus“ (1989), Wolfgango Amadeus Mozarto „Figaro vedybas“ (1971), Antoníno Dvořáko „Undinė“ (1972), Georges’o Bizet „Karmen“ (1984), Johanno Strausso operetė „Šikšnosparnis“ (1980), Vytauto Barkausko opera „Legenda apie meilę“ (1975, libreto autorė) ir Benjamino Gorbulskio miuziklas „Don Žuanas, arba Meilė geometrijai“ (1969, libreto autorė).
Vlada Mikštaitė buvo ir žavių kamerinių pastatymų OBT erdvėse siela. Ji režisavo Johanno Sebastiano Bacho „Kavos kantatą“ (1976), Gaetano Donizetti „Don Paskualę“ (1977), Alberto Lotzingo „Brakonierių“ (1979), Williamo Waltono „Mešką“ (1981), Boriso Borisovo „Piršlybąs“ (1983), ir kt.
Nuo 1955 m. su nedidele pertrauka Vlada Mikštaitė dėstė dainavimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, vėliau – Muzikos akademijoje. Pasak E. Gedgaudo, kiekvieną dainininku tampantį žmogų laikydama kitokiu, manė, jog pedagogas privalo jausti, ką galima iš studento padaryti ir ko ne. Tarp V. Mikštaitės mokinių – Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, Regina Šilinskaitė, Sabina Martinaitytė, Nomeda Vilkanauskaitė, Aušra Liutkutė, Renata Skarelytė, operos režisierė Daina Adamkevičiūtė ir daugelis kitų.
„Mūsų teatro istorijoje Vladai Mikštaitei dera stovėti šalia Romualdo Juknevičiaus. Abu paliko po savo epochą – viena operos, o kitas dramos teatre“, – teigia muzikologas E. Gedgaudas.
LNOBT fojė parengta paroda Vladai Mikštaitei. Jos jubiliejui skirtame spektaklyje „Lohengrinas“ dainuos Ferdinandas von Bothmeris (Vokietija), Miina Liisa Värelä (Suomija), Inesa Linaburgytė, Dainius Stumbras, Tadas Girininkas, Vytautas Bakula ir kiti solistai. Diriguos Robertas Šervenikas. Spektaklio pradžia 18 val.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Senosios Rasų tradicijos: poros plukdo vainikus, o netekėjusios eina prie apeiginės kupolės2
Nuo ryto Neries slėnio šlaite, prie Kernavės piliakalnio susirinkusios moterys ruošėsi Rasos šventei. Pagal senąsias tradicijas, dieną iš lauko žolių ir gėlių pinami vainikai, kurie naktį bus panaudoti burtams, prane&scaro...
-
Vasaros saulėgrįža – tarp saulės laikrodžių
Vasarvidžio šventė gali būti švenčiama ne tik iš birželio 23-iosios į 24-ąją. Juk nuo birželio 20 dienos saulė ilgiausiai šildo žemę beveik visą savaitę. Todėl visiškai natūralu, kad penktadienį vakare, kai d...
-
Prasideda tris mėnesius truksiantis festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“
Druskininkuose šeštadienį prasideda tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. ...
-
Tapybos genijus sujungė žvaigždžių trauka
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimo žemėlapyje – nauja stotelė. Vincento van Gogho fondo muziejuje Arlyje (Prancūzija) atidaryta paroda „Van Gogas ir žvaigždės“. ...
-
Memuarų knyga „Mano draugė Anna Frank“ – nepaprasta likimo suvestų ir išskirtų draugių istorija5
Ką teko išgyventi paauglei mergaitei, negailestingos istorijos verpete sutikusiai ir praradusiai savo mylimą draugę Anną Frank – garsiausio dienoraščio, pasauliui liudijančio apie Holokausto baisumus, autorę, nužudytą nacių? Garba...
-
Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbą dar vis koreguoja6
Praėjus beveik 10 metų nuo idėjos atsiradimo, lig šiol nepatvirtintas Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbas. Heraldikos komisija paprašė kūrėją Arvydą Každailį dar jį pakoreguoti. Nors naujuoju simboliu ir nepatenkinta grupė ...
-
Kamerinės muzikos kursuose – pamokos ir bendrystė
Birželio 25–30 dienomis Kauno kunigų seminarijoje jau penktą kartą įvyks Tarptautiniai Juozo Naujalio kamerinės muzikos kursai, kuriuos organizuoja Kamerinės muzikos rėmimo fondas ir Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija. Kursuose dalyvaus 30 jaun...
-
Lenkų ragana – apie Jonines: tradicijos, burtai, patarimai ir gniuždantys mitai14
Portalui kauno.diena.lt pavyko pasikalbėti su ragana, kuri gyvena Lenkijoje. Ši papasakojo apie kerus, kuriais užsiima, dvasias ir amuletus. Žinoma, dėmesio skirta ir Joninėms – jose gausu magijos, energijų, mitų ir gražių papročių. ...
-
Nuo Dainų šventės iki miesto gimtadienio – kaip masiniai susibūrimai formuoja mūsų pilietiškumą?
Šiemet minime Dainų šventės šimtmetį. Šis ilgą istoriją turintis tradicinio tautinio meno festivalis ne vienam lietuviui žadina patriotiškus jausmus ir pasididžiavimą savo šalimi. Kokias transformacijas i&scaro...
-
Šimtas metų emocijų, bendrumo, šokių ir dainų
Šiais metais minime Lietuvos dainų šventės šimtmetį. Šių dienų Lietuvos ir pasaulio įvykių fone tai nebus tiesiog apvalaus jubiliejaus, išsiskiriančio renginių gausa, paminėjimas. Tai galimybė prisiminti ir primint...