Leidyklos „Gallimard“ išleistas poeto, dramaturgo ir mistiko O. Milašiaus kūrybos rinkinys spalį buvo pristatytas Kaune. Renginyje O. Milašiaus gerbėjai galėjo išgirsti aktorės Inesos Paliulytės skaitomus jo eilėraščius ir susitikti su poeto kūrybos tyrinėtoju O. Piveteau. Pokalbis su asociacijos „Oskaro Milašiaus draugai“ prezidentu – apie naujojo rinkinio reikšmę ir O. Milašiaus nuopelnus Lietuvos ir Prancūzijos santykiams.

– Ar Lietuvoje lankotės pirmą kartą? Įdomu, kokį mūsų šalies vaizdą buvote susidaręs prieš atvykdamas?

– Lietuvoje lankausi antrą kartą. Pirmąkart čia atvykau dar 2008 m., šią kelionę tada organizavo asociacija „Oskaro Milašiaus draugai“. Anuomet aplankėme Vilnių ir Kauną, kur susitikau su Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyriaus vadove Birute Strakšiene. Tiesą sakant, mano galvoje puoselėtas jūsų šalies vaizdas buvo visiškai nulemtas O. Milašiaus Lietuvos aprašymų. Tačiau atvykęs pamačiau kitokią Lietuvą ir supratau, kad ši šalis gali būti labai skirtinga (šypsosi). Kai kurie gamtos vaizdai išties atitiko tai, ką rašė O. Milašius, tačiau tam tikri dalykai skyrėsi.

Labiausiai troškau pamatyti Kauną ir ypatingą jo modernizmo architektūrą, kadangi būtent čia, tuometėje Lietuvos sostinėje, dirbdamas diplomatinį darbą lankėsi ir pats O. Milašius. Į Vilnių jis negalėjo įžengti, kadangi šis miestas tuo laikotarpiu buvo užimtas Lenkijos ir nepriklausė Lietuvai. Kaunas man išties paliko įspūdį, tačiau jis atrodo jau kitaip nei O. Milašiaus laikais, kadangi tarpukariu čia vyko tikras statybų bumas ir miestas priminė didelę statybų aikštelę.

– Kartu su kolega Ch. Langlois parengėte O. Milašiaus „Rinktinių raštų“ leidimą prancūzų kalba, kuris spalį buvo pristatytas ir Kaune. Kuo ši rinktinė reikšminga ir kodėl buvo svarbu ją išleisti prancūziškai?

– Iki mūsų parengto „Rinktinių raštų“ leidimo Prancūzijoje šiais laikais buvo labai sunku rasti išleistų O. Milašiaus kūrinių. Anksčiau poeto kūrybos leidimu rūpinosi Paryžiaus leidėjas André Silvaire’as, kuris visą savo gyvenimą paskyrė O. Milašiui. 1957–1990 m. laikotarpiu A. Silvaire’as išleido trylika tomų, kuriuose buvo sudėta visa poeto kūryba. Prieš 20 metų A. Silvaire’ui mirus, niekas nebesirūpino O. Milašiaus kūrybinio palikimo perleidimu, o surasti anksčiau išleistų knygų darėsi vis sunkiau. Tad mūsų asociacijos tikslas buvo vėl išleisti visus O. Milašiaus kūrinius. Nusprendėme, kad išleisime vieną storą knygą, į kurią sudėsime beveik viską, ką O. Milašius yra parašęs. Pagalbos ranką mums ištiesė leidykla „Gallimard“, tačiau ji turėjo savų sąlygų. Ši leidykla leidžia tik literatūrinius kūrinius, todėl į rinkinį nepakliuvo O. Milašiaus politiniai tekstai ir diplomatiniai susirašinėjimai.

Knyga išėjo išties stora – net 1 200 puslapių. Į ją sudėjome pagrindinius O. Milašiaus kūrinius: beveik visus jo eilėraščius, pjeses, romaną „Meilės įšventinimas“, dvi filosofines metafizikos apybraižas, visas jo surinktas ir užrašytas lietuviškas pasakas, laiškų rinkinį. Knygos pabaigoje pateikta ir dalis O. Milašiaus susirašinėjimo su įvairiais pašnekovais. Svarbi detalė – dėmesys Lietuvai, tad visi į rinkinį patekę kūriniai susiję su šia šalimi. Rinkinio viršelį puošia garsaus lietuvių kilmės tapytojo, grafiko Prano Gailiaus graviūra.

– Įdomu, ar asociacija „Oskaro Milašiaus draugai“ sulaukia daug susidomėjimo iš Lietuvos institucijų? Ar Lietuva prisideda prie O. Milašiaus palikimo tyrinėjimų Prancūzijoje?

– 1966 m. įkurta asociacija „Oskaro Milašiaus draugai“ visada buvo susijusi su Prancūzijoje gyvenusiais lietuviais, tarp kurių buvo nemažai buvusių Lietuvos diplomatų vaikų ir anūkų, kurie noriai bendravo su mumis, palaikė ryšį. Nuo pat pradžių asociacijos tikslas buvo suvienyti visus, vienaip ar kitaip susijusius su O. Milašiumi ir jo palikimu. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1991 m. užmezgėme ryšius su jūsų šalies ambasada Prancūzijoje ir kitomis šalies institucijomis. Visi Lietuvos ambasadoriai Prancūzijoje visada labai domėjosi mūsų asociacija ir palaikė mūsų projektus.

Kiekvienais metais Fontenblo miesto kapinėse, kur palaidotas O. Milašius, vyksta tradicinis poeto pagerbimas, į kurį atvyksta Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje ir kiti ambasados atstovai. Šių metų spalį kartu su ambasadoriumi Fontenblo apsilankė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Mano žiniomis, jis yra pirmasis Lietuvos prezidentas, aplankęs O. Milašiaus kapą. Toks dėmesys mus labai džiugina, nes mes visada atviri naujų ryšių užmezgimui. Priklausome Prancūzijos ir Lietuvos asociacijų koordinacinei tarybai, tad mūsų ryšys su Lietuva labai glaudus.

Labiausiai troškau pamatyti Kauną ir ypatingą jo modernizmo architektūrą, kadangi būtent čia, tuometėje Lietuvos sostinėje, dirbdamas diplomatinį darbą lankėsi ir pats O. Milašius.

Mums itin svarbus tarpusavio santykis tarp Lietuvos ir Prancūzijos, nes ir O. Milašiaus asmenybė buvo peržengianti konkrečios šalies ribas. Jo senelė buvo italė, dainavusi teatre „La Scala“, mama – lenkė, o tėtis – lietuvis. Gimęs Lietuvoje, O. Milašius didžiąją gyvenimo dalį praleido Prancūzijoje, tačiau jis laikė save lietuviu, o Lietuvą – savo tėvyne. Nors poetas rašė prancūziškai, jo kūryboje visada atsispindėjo Lietuva ir jos grožis. Tad šios dvi šalys jo gyvenime visada susipynė.

– O. Milašius yra viena tų asmenybių, dėl kurių Prancūzijoje žinoma Lietuva. Kaip jo vardas ir palikimas padeda toliau garsinti Lietuvą Prancūzijoje?

– Nuo pat savo diplomatinės tarnybos pradžios O. Milašius darė viską, kad Lietuva būtų kuo žinomesnė pasaulyje. Ilgą laiką šalis priklausė Rusijos imperijai, tad Prancūzijoje ji praktiškai nebuvo žinoma. Tad tiek savo diplomatiniu darbu, tiek kūryba O. Milašius garsino Lietuvą ir jos praeitį. Jis parašė labai daug straipsnių, skaitė daugybę paskaitų, kalbėjo apie Lietuvos kultūrą, rinko senąsias lietuvių pasakas ir parengė jų rinkinius. O. Milašius labai mylėjo Lietuvą, tad savo kūriniuose jis perteikė be galo gražų šalies vaizdą. Manau, naujasis prancūziškas O. Milašiaus „Rinktinių raštų“ leidimas prancūzus toliau pažindins su Lietuva ir skatins ja domėtis.

Šiuo metu vyksta kultūros partnerystės programa „Lietuvos sezonas Prancūzijoje“ – Prancūzijos visuomenė įvairiomis formomis supažindinama su Lietuvos kultūra. Leidykla „Gallimard“ norėjo, kad O. Milašiaus „Rinktinių raštų“ knyga pasirodytų būtent šiuo laikotarpiu, kai Prancūzijoje didelis dėmesys skiriamas Lietuvai. Tad rengdami knygą stengėmės joje kuo labiau atspindėti lietuviškumą. Todėl neatsitiktinai knygos viršelį puošiančiose P. Gailiaus graviūrose matomos Lietuvos vėliavos spalvos. Neabejoju, kad mūsų parengta knyga padės O. Milašiaus kūrybiniam palikimui toliau garsinti Lietuvą Prancūzijoje.