- Agnė Klimčiauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aštuntuoju pasaulio stebuklu juokais pavadinama televizija šiandien gal dažniau sulaukia kritikos nei komplimentų ir pagarbos, tačiau tai nemenkina jos karaliavimo žmonių gyvenime. Faktas tas, kad televiziją žiūri absoliuti dauguma galinčių tai daryti, tik kažin, ar dažnas žino, koks buvo jos kelias į mūsų namus.
Kad ekrane pasirodytų herojai – kadaise tikrai stebuklą reiškę pilvakalbiai manekenai, šiandienos žiūrovams labiau primenantys siaubo filmų herojus, ar blankios „vėlės“, pažangūs mokslininkai darbavosi dar nuo XIX a. Šiandien, matyt, humoristinio dokumentinio filmo būtų vertos scenos, parodančios, kaip reaguotų šeimos, paklodavusios beprotiškas sumas už „kalbančią dėžę“ ir švęsdavusios kiekvieną transliaciją, susidūrusios su tais, kurie dabar ją, atveriančią visą pasaulį, išmeta iš namų.
O kas slypi šios galingos, nemokamos ar realiai įperkamos, visiems skirtos žiniasklaidos priemonės gyvenimo aprašyme, žvelgia „TV diena“.
1923 m. Vladimiras Zvorykinas (rusų kilmės amerikietis) išrado ikonoskopo kamerą ir kineskopo vamzdį, kurie naudojami televizoriuje.
1926 m. škotas Johnas Logie Bairdas pademonstravo elektromechaninę televizijos sistemą. „Bell Labs“ per televiziją perdavė kino filmą.
Pirmoji televizijos „žvaigždė“ – pilvakalbė lėlė Stookie Bill, o pimas realus televizijos užfiksuotas žmogus – 15-metis Williamas Tayntonas, kuriam J.L.Bairdas sumokėjo už sėdėjimą prieš siųstuvą.
1927 m. 21 metų amerikiečių inžinierius Philo T. Farnsworthas sukūrė pirmąją visiškai elektroninę televizijos sistemą.
1928 m. liepos 2 d. JAV pirmą kartą reguliariai pradėta transliuoti TV programa.
1929 m. Londone atidaryta pirmoji televizijos studija.
1941 m. JAV pasirodė pirmoji televizijos reklama. Buvo reklamuojami „Bulova“ kompanijos laikrodžiai, reklama truko 10 sekundžių ir kainavo vos 9 JAV dolerius.
1950 m. pagamintas pirmasis televizoriaus pultelis „Zenith“. Jis turėjo 4 mygtukus ir prie televizoriaus buvo prijungtas laidu. Belaidis pultelis pristatytas 1955 metais, jis veikė šviesos siųstuvo principu ir veikė tik tuomet, kai į televizorių buvo labai tiksliai nutaikytas. Dar po metų atsirado ultragarso principu veikiantis pultelis.
1954 m. prasidėjo spalvotos televizijos era – JAV žiūrovų ekranus nuspalvino Rožių parado transliacija.
1957 m. balandžio 30 d. eterį pasiekė pirmoji Lietuvos televizijos laida, tuomet mūsų šalyje buvo apie 30 televizorių. Spalvota televizija Lietuvą pasiekė tik 1975 metais.
Įdomūs faktai
Pirmieji televizoriai buvo griozdiški, sudaryti iš dviejų dalių – televizijos signalą priimančio radijo imtuvo ir vaizdą perduodančios dalies. Žmonės šias dalis galėjo įsigyti atskirai ir susikonstruoti televizoriaus aparatą patys.
Televizoriai buvo brangus malonumas. Pvz., vienas pigiausių JAV pardavinėtų įrenginių – „39 Andrea“ (13 cm įstrižainės) kainavo apie 189 JAV dolerius. Palyginimui, 1941 metais automobilis kainavo maždaug 925 dolerius, o namas – 6 900 dolerių.
Iki 1987-ųjų Islandijoje antradieniais televizijos programos nebuvo transliuojamos.
Daugelis žmonių sapnuoja spalvotus sapnus, tačiau tie, kurie užaugo žiūrėdami nespalvotą televiziją, dažnai sapnuoja nespalvotai.
Vidutinis 65 metų amžiaus žmogus per savo gyvenimą pamato apie 2 mln. televizijos reklamų. Bet kiekvienais metais šis skaičius auga.
Daugiausiai televizija žiūrima sekmadienio vakarais, mažiausiai – penktadienio.
Vidutinis žiūrovas prie televizoriaus praleidžia maždaug 175 valandas per mėnesį.
JAV paauglys iki 18 metų per televizorių mato 11 tūkst. žmogžudysčių, o Rusijoje – mažiausiai 22 tūkst.
Žmogus, žiūrėdamas televizorių, sunaudoja 85 kcal per valandą, miegodamas – 95 kcal.
Pats ilgiausias pasaulyje serialas – 57-erius metus eteryje švietusi „Kelrodė žvaigždė“ (ang. Guiding Light). Jis pradėtas rodyti JAV 1952 metais ir baigtas 2009 metais.
Lapkričio 21-ąją minima Pasaulinė televizijos diena.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai11
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas3
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...