- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulį užklupęs koronavirusas tapo nemenku išbandymu ir bibliotekoms, kurios turėjo skubiai prisitaikyti prie naujos – virtualiosios realybės. Į interneto erdvę persikėlę knygų pristatymai, parodos, skaitmeninio raštingumo mokymai jau atgavo gyvą pavidalą, tačiau bibliotekų atstovai užtikrintai prabyla apie tai, kad karantinas buvo puiki veiklos perkėlimo į virtualiąją erdvę repeticija ir kad šis žingsnis – neišvengiamas.
Naudinga patirtis
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko teigimu, bibliotekos turėtų persvarstyti savo paslaugas, adaptuoti jas atsižvelgdamos į naujas sąlygas ir stengtis dalį turinio bei veiklos perkelti į elektroninę erdvę.
"Kai kas sako, kad po karantino gyvenimas turi grįžti į senas vėžes. Manyčiau, kad bibliotekoms nė nereikėtų bandyti grįžti į buvusias vėžes. Daug prasmingiau būtų pasisemti patirties, išmokti krizės pamokas ir ateityje veikti jau patobulėjusiems ir prisitaikiusiems prie naujos virtualiosios realybės", – sako prof. dr. R.Gudauskas.
Kultūros ministerijos duomenimis, 2019-aisiais Lietuvoje buvo 2 365 bibliotekos, kuriose per metus apsilankė daugiau kaip 21 mln. lankytojų.
Iššūkiai paskatino
Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje karantino iššūkiai taip pat paskatino perėjimą į virtualiąją realybę.
Manyčiau, kad bibliotekoms nė nereikėtų bandyti grįžti į buvusias vėžes.
Panašių žingsnių ėmėsi ir kitos šalies bibliotekos. Be to, jos prisidėjo ir prie aktualių visuomeninių projektų. "Lietuvoje, kaip ir kitur pasaulyje, karantino pradžioje buvo jaučiamas apsaugos priemonių trūkumas. Kai Vilniuje susibūrę informatikos ekspertai, mokslininkai ir inžinieriai sukūrė apsauginio veido skydelio, mažinančio užkrato pavojų, 3D modelį, pagalbą atspausdinant juos 3D spausdintuvais pasiūlė 54 bibliotekos, o iniciatyvos kuratoriumi tapo mūsų bibliotekos kūrybinių dirbtuvių administratorius Donatas Kubilius. Per pirmąsias dvi karantino savaites buvo pagaminta per 3,5 tūkst. skydelių, kurių detales atspausdino bibliotekos", – pasakoja prof. dr. R.Gudauskas.
Nacionalinės bibliotekos vadovas sako, kad karantinas tarp skaitytojų labai išpopuliarino elektronines knygas – jų skolinimasis padidėjo 2,4 karto. Gerokai išaugo ir bibliotekos "YouTube" paskyros prenumeratorių skaičius.
Ir vis dėlto grįžimo į bibliotekas lankytojai laukė su nekantrumu. "Matome, kad lankytojai ir skaitytojai pasiilgo bibliotekų, ir taip yra visoje šalyse. Karantino metu vis sulaukdavome klausimų, kada biblioteka bus atidaryta, nes ne visada žmonėms užtenka vien elektroninių išteklių.
Sakyčiau, kad ši vasara bibliotekoms išskirtinė. Viena vertus, pasiilgtus ir pasiilgusius lankytojus bibliotekos pasitinka parengusios jiems įvairiausių renginių, o iš kitos pusės bibliotekos ruošiasi įveikti ateities iššūkius. Reikia numatyti ne tik planą A, bet turėti ir planus B bei C, kadangi situacija yra neapibrėžta ir galimi bent keli skirtingi ateities scenarijai", – sako pašnekovas.
Skaitmeninės pamokos
Nacionalinė biblioteka lankytojų vasaros antplūdžiui pasiruošusi: čia vėl galima skaityti, kurti, lankyti parodas, žiūrėti filmus, dalyvauti renginiuose. Atostogaujantiems pajūryje biblioteka įkūrė Palangos vasaros skaityklą, kur poilsiautojų visą vasarą lauks kūrybinės dirbtuvės, meno edukacijos, parodos, paskaitos, koncertai.
Renginių netrūks ir kitose šalies bibliotekose. Kauno apskrities viešoji biblioteka vasarą organizuoja pikniką-dirbtuves apie antropologinį požiūrį į maistą ir maisto švaistymą, šiaurietiško ėjimo treniruotes, piešimo ant akmenėlių dirbtuves.
Į centrines šalies bibliotekas ir jų filialus nuo birželio sugrįžo ir didelio populiarumo sulaukę nemokami kelių pakopų skaitmeninio raštingumo mokymai gyventojams. Juose jau dalyvavo beveik 60 tūkst. žmonių. Prie projekto "Prisijungusi Lietuva" organizuojamų mokymų yra prisijungusios daugiau kaip pusė – 1 254 šalies bibliotekos.
Projektą "Prisijungusi Lietuva" Lietuvos bibliotekose vykdančios asociacijos "Langas į ateitį" direktorės Loretos Križinauskienės teigimu, karantinas labai aiškiai parodė skaitmeninių įgūdžių svarbą tiems žmonėms, kurie jų neturi arba turi nepakankamai. Karantino metu laiką leidžiant namuose, daugeliui stresą sukėlė negalėjimas bendrauti su išoriniu pasauliu. "Juk kai internetu vyko darbiniai susirinkimai, mokyklose – pamokos, teko užsisakinėti maisto ir vaistų į namus, registruotis pas gydytoją, mokėti mokesčius internetu – gyvenimas nesustojo. O tiems, kas dar prieš karantiną neišdrįso pabandyti mokytis arba numojo ranka, kad jau ne tas amžius, tikrai teko persigalvoti", – pasakoja L.Križinauskienė.
Karantino metu ir skaitmeninio raštingumo mokymai bibliotekose vyko nuotoliniu būdu, tad į virtualiąją erdvę pamažu persikelia ir ši bibliotekų veiklų dalis kartu su viešosiomis bei verslo paslaugomis, asmeniniam bendravimui dažniau nei telefono skambutis pasirenkamos išmaniosios programėlės, virtualiai rengiamos parodos, koncertai, apsilankymai muziejuose. "Todėl prie pasikeitusios šiuolaikinės realybės svarbu prisitaikyti, kad vėliau netektų jaustis tarsi atsidūrus skubančio gyvenimo ir nuolat virtualėjančio pasaulio paribyje", – sako asociacijos direktorė.
Pasak prof. dr. R.Gudausko, nacionalinė biblioteka taip pat nuolat akcentuoja gyventojų skaitmeninės įtraukties didinimo, socialinės atskirties mažinimo, kritinio mąstymo ugdymo svarbą. "Bibliotekos turi pakankamai išteklių ir galimybių tuo užsiimti, tereikia įveiklinti tuos išteklius ir dabar tam – tinkamiausias metas. Esame pateikę siūlymų, kaip suskaitmenintas ar iš pat pradžių skaitmeninis (angl. born digital) kultūros paveldas galėtų būti plačiau naudojamas švietimo ir mokslo, kūrybinių industrijų, turizmo plėtros tikslais, valstybės, mokslo ir verslo institucijoms priimant sprendimus ar kuriant naujas paslaugas", – kalba Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos vadovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Finalinė Klaipėdos pilies džiazo festivalio diena: „Grammy“ laureatė ir gražiausias Italijos balsas
Nugriaudėjo paskutinė jubiliejinio XXX Klaipėdos pilies džiazo festivalio diena. Birželio 27-29 dienomis Klaipėdos Teatro aikštėje skambėjo gražiausios melodijos, kurias atliko muzikantai iš įvairių pasaulio šalių. ...
-
Šimtmečio Dainų šventė iš Kauno persikelia į Vilnių
Sekmadienio vidurdienį S. Daukanto aikštėje bus pakelta Dainų šventės vėliava, Rotušės aikštėje vyks pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. ...
-
Choro dirigentei D. Beinarytei už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui įteiktas garbės ženklas47
Šeštadienį Kauno Dainų slėnyje ypatingu Dainų dienos renginiu „Miškais kalnai žaliuoja“ atidarytas šimtmetį mininčios Dainų šventės „Kur giria žaliuoja“ koncertų ciklas. Jo metu Kauno techno...
-
Kaune nugriaudėjo šimtoji Dainų šventė: užplūstančios emocijos niekam neprilygsta74
Erdvusis Dainų slėnis ir jo prieigos buvo sausakimšos dar gerokai iki prasidedant šimtmetį mininčiai Dainų šventei. Kalbinti žmonės sutartinai teigė, labai laukė šio renginio. ...
-
Šimtmečio šventė: minios žmonių traukia į Dainų slėnį16
Šeštadienį Kaune prasideda šimtmečio Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“. ...
-
Kaune prasideda jubiliejinė šimtmečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“14
Šeštadienį Kaune prasidės 100 metų jubiliejų mininti Lietuvos dainų šventė. ...
-
Prasidėjo Klaipėdos pilies džiazo festivalis: scenoje – ir svečiai iš užsienio
Klaipėdos pilies džiazo festivalis 30 kartą kviečia klausyti geriausių džiazo virtuozų iš viso pasaulio. ...
-
„Mariupolis – nepalaužiamas“: kovos ir laisvės potėpiai
„Mariupolis – nepalaužiamas“ – daugiau nei dažai ant drobės. Darbai kalba apie meilę laisvei, kurios neatima nei bombų sprogimai, nei sugriauti namai, ir apie drąsą kovoti už tai, kas brangiausia. ...
-
„Operetė Kauno pilyje“: Japonijos spalvos, „Madam Baterflai“ ir legendinė italų opera7
Kasmet vidurvasarį Nemuno ir Neries santakoje įsikuria festivalis „Operetė Kauno pilyje“, kviečiantis kauniečius ir miesto svečius į spalvingą muzikos šventę, jau tapusią tradiciniu miesto muzikinio gyvenimo akcentu. Čia skamba ...
-
Abiturientas T. Valiūnas pristato savo pirmąjį detektyvą: jau dabar vadinamas lietuviška sensacija
Knygą parašyti Tomas Valiūnas troško nuo vaikystės. Ne tik troško, vis pamėgindavo, tačiau baigti nepavykdavo. Baigęs dešimtąją Pranciškonių gimnazijos Kretingoje klasę vaikinas užsispyrė išsiaiškint...