- Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mirtis pirmame knygos sakinyje reiškia, kad pasibaigė kažkoks vienas gyvenimo etapas – tam etapui jau mirei, bet prasidėjo kitas, LRT KLASIKAI sako romano „Vyno kopija“ autorius Kęstutis Navakas. „Naujas gyvenimas yra tarsi antra jaunystė. Tada tai ir daryčiau – ieškočiau, nes, kol ieškai, tol esi gyvas ir jaunas. O kai atrodo, kad esi viską atradęs, tada gal jau tapai dvimatis ir pasikabink save ant sienos vietoj ikonos“, – kalba rašytojas.
– Ar tiesa, kad prieš išleidžiant „Vyno kopiją“ esate išreiškęs abejonių, ar žmonėms pavyks ją suprasti, kad net ir pats ten ne viską suprantate?
– Supratimas visada susijęs su žmogaus polinkiu viską dėlioti į tam tikras lentynėles. Bet man tai nėra labai įdomu, nes tos lentynėlės labai riboja žmogaus fantaziją. O šis romanas yra fantazijos romanas. Ir, kad atpalaiduotume fantaziją, aš ten sumėčiau pėdas, ten daug nutylėjimų, daug visokio vingiavimo. Tai reikalinga tam, kad žmogus šį romaną ne dėliotų į lentynėles, o žiūrėtų, kas ten iš esmės yra, kad atsipalaiduotų kažkokie vidiniai pasąmoniniai klodai.
Tai visada susiję su tam tikra rizika, kad kas nors labai stengsis suprasti. Suprasti čia nereikia stengtis. Kai išsijungia loginis mąstymas, ateina visai kiti supratimo variantai, o būtent tai ir pageidautina. O pasakymas, kad aš pats nelabai suprantu, ką ten rašau, galbūt sietųsi su tuo, jog kadaise Serge`as Gainsbourgas sakė „aš esu žmogus juodraštis, aš niekada iš anksto nežinau, ką sukursiu“. Taip ir aš nežinojau. Tai buvo tam tikras ėjimas į Amazonės džiungles pasiėmus vien mačetę, kad prasikirsčiau pro lianas ir nubaidyčiau krokodilus. Manau, kad man tai pavyko.
– Ką atradote tose džiunglėse? Juk iki šiol rašėte esė, poeziją.
– Romanas yra neapsakoma kančia, nes eilėraštį gali parašyti tada, kai jis ateina, ir iš karto. Esė galiu parašyti per vieną naktį. O romanui prireikia labai ilgo laiko. Kadangi esu genetinis tinginys, ilgai dirbti nemėgstu. O čia tokia stajerio trasa, kurią teko įveikti. Bet tai buvo įdomu, nors mano keiksmus turbūt kartais girdėdavo ir už trijų kvartalų.
– Kodėl norėjosi keiksnoti? Sunku buvo?
– Romanas yra sunkus žanras. Jei pasakoji, kaip kokiame kaime kas nors gyveno ir kas jiems atsitiko, tada lengviau. Bet mano atveju, kai aš absoliučiai nieko iš anksto nežinodamas ėmiausi rašyti gana ilgą tekstą, tai buvo susiję su tokiais dalykais, kad kartais net nebežinodavau, kur pasukti. Aš galiu prisvaigti ir prikliedėti bet ko, bet kiekvienas kliedesys, jeigu tai romanas, turi būti struktūruotas, turi turėti vidines, kad ir sunkiai nuspėjamas, struktūras. O suderinti gana logišką ir tokį lentynėlišką, kaip sakiau, dalyką su visiška laukine fantazija yra sunku. Šis suvedimo variantas buvo pats sunkiausias. Bet, kadangi jau padariau, tai dabar galiu gerti šampaną.
– Užsiminėte apie romano struktūrą. Kaip ją apibūdintumėte? Tai nėra linijinis pasakojimas.
– Ar linijinis pasakojimas buvo, tarkim, Jameso Joyce`o ar Marcelio Prousto kūriniuose? Linijinio pasakojimo nebuvo netgi Franzo Kafkos, kuris iš jų pats linijiškiausias, kūriniuose. Linijinio pasakojimo nebuvo galbūt artimiausioje šiam romanui Julio Cortazaro knygoje „Žaidžiame klases“. Tai pavyzdžiai, kad nebūtina papasakoti apie tai, kaip pagrindinis herojus įlindo pro vieną vamzdžio galą, išlindo pro kitą ir kas tiems ten belendant atsitiko. Man tie linijiniai pasakojimai, kuriuos esu skaitęs nuo Jono Biliūno laikų, šiek tiek yra pabodę.
– Esate atkreipęs dėmesį, kad pagrindinis „Vyno kopijos“ herojus gyvena antrinėje realybėje. Kokia ta antrinė realybė ir kodėl ją pasirinkote?
– Gal todėl, kad aš vis labiau gyvenu antrinėje realybėje. Antrinė realybė visų pirma yra fantazija, vaizduotė, kultūros ženklai. Čia svarbu ne žmogus, kaip kūnas, su savo kūno poreikiais, bet žmogus, kaip dvasia. Aš dabar gyvenu tam tikrą atsiskyrėlio gyvenimą su muzika, filmais, knygomis, katinu, kuris, žinoma, yra vienas pagrindinių antrinės realybės garantų. Ir galiu sau leisti tai skleisti ir savo kūriniais.
Žinoma, pirminė realybė, kuri už lango, egzistuoja, aš jos visiškai neneigiu, visiškai nuo jos nebėgu, nes tik pradėk bėgti, ji tave vysis ir spardys į užpakalį. Kuo puikiausiai sugyvenu su ta pirmine realybe, bet man įdomu, kas glūdi labai giliame žmogaus dugne. Tai yra vadinamosios antrinės realybės dalykai, nes skirstymas gana schematiškas: žmogus yra vientisas ir jį sudaro tiek pirminė, tiek antrinė realybė.
– Pasąmoninių turinių – ir fantazijos, ir sapnų – romane itin gausu. Kiek jie buvo rašytojo išmonė, o kiek autobiografiški?
– Esama, be abejo, biografinių dalykų, net kai kurie personažai realiai egzistuoja, tik jie visi perkurti. Jie – kaip spindulys, praėjęs pro trikampę prizmę ir virtęs vaivorykšte. Aš viską paverčiau tokia fantazijos vaivorykšte. Daug kas čia virto metaforomis, simboliais. Galėjau parašyti visą istoriją, nes istorija čia yra – galėjau ją parašyti kokių penkių puslapių tekstu: prasidėjo taip, buvo taip, paskui dar taip atsitiko.
– O gal įvardintumėte istoriją, kurią buvo galima parašyti?
– Jei pasirinkau kitaip padaryti, nepulsiu dabar įvardinti, nes čia būtų, kaip prancūzai sako, „faux pas“ (klaidingas žingsnis). Ir aš, kaip geras baleto artistas, klaidingo žingsnio negaliu žengti.
– Skaitant knygą mane stebino teksto tirštumas: prasmių, intertekstų, citatų, herojų iš literatūrinių kūrinių, kino šaltinių, muzikos iš įvairiausių epochų gausa. Visko tiek daug, ir J. Čerškutės žodžiais tariant, „o kam tokio literatūrinio siautulio reikėjo“?
– Tiesiog vidiniai mano mechanizmai turbūt taip ir veikia. Jeigu šiek tiek išretinčiau visa tai, išgraibyčiau tirščius ir paskleisčiau juos didesniame, tarkim, arbatos kiekyje, romanas galėtų būti ir 800 puslapių. Bet kas šiais laikais turi tiek laiko, kad skaitytų tokius storus romanus. Manau, kad apimtis yra optimali, o kartais ir vieną pastraipą galima skaityti labai ilgai, jeigu kas nori, nes įvaizdžių, metaforų, simbolių slėgis kvadratiniame centimetre kartais iš tikrųjų didelis. Na, taip man išėjo. Kitą kartą gal parašysiu kokį "softą".
– Tai čia ne "softas"?
– Ne, čia yra "hardas".
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pratęstas terminas deleguoti Lietuvos kultūros tarybos narių rinkėjus
Daliai organizacijų laiku nepateikus Lietuvos kultūros tarybą rinksiančių rinkėjų, terminas deleguoti šiuos asmenis pratęsiamas iki liepos 8 d., antradienį pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Modernioji architektūra regionuose: (ne)atrasti perliukai
Tarpukariu modernizmo dvasia kūręsis Kaunas nebuvo vienintelis – periferijoje taip pat aktyviai statyti modernios architektūros pastatai, tik šiandien jie tebelaukia tinkamo pripažinimo. Su Kudirkos Naumiestyje esančia šio stiliaus arc...
-
Vilniuje vyks jubiliejinės Dainų šventės Folkloro diena „Rasi rasoj rasi“1
Vilniuje antradienį toliau vyks šimtmečio Dainų šventės renginiai – įvairiose sostinės vietose rengiama Folkloro diena. ...
-
Prancūzijoje dėl įtarimų seksualiniu išnaudojimu apklausai sulaikyti du žinomi režisieriai1
Prancūzijos valdžios institucijos pirmadienį sulaikė garsius kino režisierius Benoit Jacquot (Benua Žakiuo) ir Jacques'ą Doillon'ą (Žaką Duajoną) ir apklausė juos dėl kaltinimų seksualiniu išnaudojimu, pranešė bylai artimi ...
-
Trečiadienio vakarą – šimtmečio Dainų šventės dūzgės sostinėje
Trečiadienį, liepos 3 d. pasibaigus Lietuvos dainų šventės Ansamblių vakaro koncertui „Gyvybės medis“ senamiestyje rengiamos dūzgės (angl. after-party). Sostinės Vilniaus g. esančios pramogų vietos visą vakarą leis lietuvi&scaro...
-
D. Abaris: labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti
Publikos prašymu į Klaipėdos festivalio sceną elinge rugpjūčio 8–ąją sugrįžta videografinis spektaklis „Carmina Burana“ pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą. ...
-
Finalinė Klaipėdos pilies džiazo festivalio diena: „Grammy“ laureatė ir gražiausias Italijos balsas2
Nugriaudėjo paskutinė jubiliejinio XXX Klaipėdos pilies džiazo festivalio diena. Birželio 27-29 dienomis Klaipėdos Teatro aikštėje skambėjo gražiausios melodijos, kurias atliko muzikantai iš įvairių pasaulio šalių. ...
-
Šimtmečio Dainų šventė iš Kauno persikelia į Vilnių
Sekmadienio vidurdienį S. Daukanto aikštėje bus pakelta Dainų šventės vėliava, Rotušės aikštėje vyks pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. ...
-
Choro dirigentei D. Beinarytei už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui įteiktas garbės ženklas47
Šeštadienį Kauno Dainų slėnyje ypatingu Dainų dienos renginiu „Miškais kalnai žaliuoja“ atidarytas šimtmetį mininčios Dainų šventės „Kur giria žaliuoja“ koncertų ciklas. Jo metu Kauno techno...
-
Kaune nugriaudėjo šimtoji Dainų šventė: užplūstančios emocijos niekam neprilygsta74
Erdvusis Dainų slėnis ir jo prieigos buvo sausakimšos dar gerokai iki prasidedant šimtmetį mininčiai Dainų šventei. Kalbinti žmonės sutartinai teigė, labai laukė šio renginio. ...