- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar išties Gedimino kalne rasti 1863-1864 m. sukilimo vadų palaikai? Kokiomis aplinkybėmis jie buvo nužudyti? Ką apie rastą palaidojimą sako mokslininkai? Kita intriga susijusi su paslaptingąja Vilniaus istorija – ar pavyks žurnalistui Ignui Krupavičiui įveikti istorinį iššūkį?
Ar jis suras koriko Muravjovo pastatytą koplyčią, radioaktyviausią Vilniaus objektą ir kitas paslaptingas vietas? Atsakymus sužinosime šį antradienį LRT TELEVIZIJOS „Istorijos detektyvų“ laidoje.
Pasibaigusi vasara buvo žymi atradimu, kurį padarė Gedimino kalną tyrinėję archeologai. Kasinėjimų metu buvo rasti palaikai, kurie kaip manoma priklausė vienam iš 1863-1864 m. sukilimo vadų – Zigmantui Sierakauskui. Versija, jog Lukiškių aikštėje mirtimi nubaustų sukilėlių kūnai būdavo vežami į Pilies kalną – anaiptol ne naujiena. Dar 1904 m. apie tai rašė vienas lenkų istorikas. Gedimino kalnas ir jo apylinkės tuo laiku buvo paversti Rusijos kariuomenės karine tvirtove, pašaliniai arčiau prileidžiami nebuvo, taigi visai tikėtina, jog būtent Pilies kalne buvo užkasami nužudytųjų kūnai.
Yra žinoma istorija, jog vokiečių kareiviai 1916 m. tiesė žaibolaidį nuo Gedimino pilies vakarinio bokšto ir atkasė žmonių kaulus. Tai paskatino Vilniaus visuomenę kreiptis į architektą Antaną Vivulskį, kuris menamo sukilėlių palaidojimo vietą įamžino kryžiumi. Tiesa, 1940 m. vasara paminklas buvo sunaikintas ir kalbos apie Pilies kalne palaidotus sukilėlius liko tik nepatvirtintų versijų arba legendų lygmenyje. Iki praėjusios vasaros, kada padarius perkasą, paaiškėjo, jog legendai lemta virsti svarbiu moksliniu atradimu.
Kita svarbi užduotis – rastų palaikų identifikavimas. Istorija, archeologija ir antropologija – sugretinus šias sritis, galima tikėtis sėkmingų rezultatų. Darbo ėmėsi patyręs antropologas prof. Rimantas Jankauskas, dalyvavęs tiriant kitas masines palaidojimo vietas, pavyzdžiui, liūdnai pagarsėjusią Tuskulėnų dvaro teritoriją, kur pirmaisiais pokario metais buvo užkasinėjami NKGB-MGB kalėjime nužudyti žmonės. Tyrimai tęsiasi ir lieka tikėtis, jog jie priartins mus prie įvykių, kurie įkvėpia Lietuvai laisvės dvasią – į mūsų šalies didvyrių panteoną grįš vardai ir pavardės tų, kurie už savo tikslus ir įsitikinimus sumokėjo pačią didžiausią kainą.
Kita intriga – kaip laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjui Ignui Krupavičiui pavyks įveikti istorinį iššūkį? Ar jis suras pradingusią koplyčią, kurią kadaise pastatė 1863-1864 m. sukilimą numalšinęs generalgubernatorius Michailas Muravjovas – „Korikas“? Kur yra pati radioaktyviausia vieta Vilniuje? Kur būta seniausios psichiatrinės ligoninės? Kurioje vietoje nutiko Adomo Mickevičiaus aprašytas kamuolinio žaibo smūgis, nusinešęs vieno profesoriaus gyvybę?
„Istorijos detektyvai“ – antradienį 22.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.Vedėjas V. Savukynas
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai13
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas3
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...