Keturias dienas telšiškius ir miesto svečius džiuginęs festivalis uždarytas. Užfiksuotas pasaulio rekordas – Telšiuose auga didžiausia popa.

Stebuklingoji popa

Šiemečio festivalio tema – bitės ir bičiulystė. Koncerte pasirodė multiinstrumentalistas Saulius Petreikis su grupe ir Loreta Sungailienė, Vilniaus miesto folkloro ansamblio „Virvytė“ vaikų grupė, Telšių vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiučiuruks“ (vad. Rita Macijauskienė), jaunimo folkloro grupės „Aidi ataidi“. 

„Aš pasiejau vėina popā“ festivalyje viešėjo atlikėjai iš Bulgarijos (vaikų ir jaunimo folkloro šokių ansamblis „Haskovo“), Slovakijos (vaikų folkloro ansamblis „Makovička“), Lenkijos (jaunimo folkloro ansamblis „Wiyrchowianie“), Latvijos (vaikų folkloro ansamblis „Dzīsmeite“). Džiuginti telšiškių ir miesto svečių atvyko ir Lietuvos kolektyvai: Totorių kultūros centro folkloro ansamblis „Ilsu“, Klaipėdos rajono savivaldybės Etnokultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Kuršiukai“, Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Alksniokā“.

Pirmojo festivalio renginio „Žalė popā suodinau“ koncertą pradėjo svečiai iš užsienio – bulgarai, lenkai ir slovakai. Jaukioje kamerinėje Telšių Žemaitės dramos teatro aplinkoje atlikėjai pasirodė su trenksmu.

Antrąją festivalio dieną kolektyvai lankėsi Šiauliuose prie Kryžių kalno, grožėjosi Lietuvos pajūriu, Palanga bei Klaipėda.

Avilių paslaptys

Įvairiose miesto erdvėse pūpsojo išsibarstę aviliai. Praeiviai smalsavo, kas tai galėtų būti. Paslaptis išaiškėjo X tarptautinio vaikų ir jaunimo folkloro festivalio atidarymo dieną, kai iškilmingos eisenos metu avilius aplankė dalyviai, karieta riedanti deivė Austėja ir kartu žygiavę telšiškiai bei miesto svečiai.

Parado dalyviai aplankė penkis mieste stovinčius avilius: žydelis Jutka įvertino stebuklingosios popos kokybę, organizatoriai gavo Telšių miesto seniūno Kazio Lečkausko leidimą ją sodinti, Telšių rajono meras Petras Kuizinas apsiėmė ją globoti, o karalienė – šiųmetė Lietuvos kultūros sostinė – iš Telšių Žemaitės dramos teatro balkono mojavo ir siuntė linkėjimus.

Lenkai laistė popā, latviai saugojo nuo kenkėjų, slovakai buvo atsakingi už  popos daigų sodinimą, bulgarai sukvietė bites dainuoti, Lietuvos totoriai tręšė ekologiškomis trąšomis. 

Visą sekmadienį skirtingose miesto erdvėse pasirodė Lietuvos vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai, tradicines liaudies giesmes Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje ir Švč. Marijos Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčioje giedojo šalies ir užsienio kolektyvai.

„Teatro“ kavinėje lankytojai galėjo paskanauti pagal užsieniečių festivalio dalyvių siųstus receptus gamintų patiekalų: totorių čeburekų, bulgarų „Banitsos“, slovakų „Pirohi“, latvių „Ligo“ sūris ir lenkų „Moshole“.

Ledai už pupas

Telšių miesto amfiteatro prieigose veikė „palapinių miestelis“. Ten triūsė amatų meistrai, kurie atskleidė savo auksinių rankų paslaptis. Vaikų išmoktas pamokas tautodailininkė Jadvyga Mačiūnienė įvertino dešimčia balų.

„Šio vakaro uždarymo koncertas turi suktis lyg smagratis, kad nė kvapo neliktų atslenkančios išsiskyrimo nuotaikos, kad telšiškiai prisimintų festivalį kaip didžiausios bičiulystės šventę“, – sakė L. Sungailienė.

Uždarymo koncerte pirmąjį medaus šaukštą už sukurtą eilėraštį apie bites gavo poetė Irena Daubarienė. Festivalio vaikai parašė kreipimąsi į Telšių rajono savivaldybės merą P. Kuiziną, siūlydami įteisinti „Pupų“ dieną, kuomet visuose Telšiuose mažieji už pupas gautų saldainių. Siūlymas priimtas.

Rekordinė popa

Į renginio uždarymą pakviestas pasaulio „Gineso“ rekordininkas telšiškis Antanas Kontrimas. Jis atsakingai išmatavo per festivalį išaugusią pupą ir konstatavo: jog ši 2,5 metrų aukščio ir 1,5 metro skersmens stebuklingoji popa pati didžiausia pasaulyje.

Baigiantis šventei, visi kartu šoko žemaičių krašto šokį „Blezdingelė“ ir dainavo S. Petreikio perkurtą festivalio himną. Žemaitiškai jį atliko ir lietuvaičiai, ir užsienio svečiai. „Džiaugiuosi, jog festivalio projektas įvertintas Lietuvos kultūros tarybos ekspertų pačiu aukščiausiu balu, – sakė festivalio iniciatorė R. Macijauskienė. – Galima daryti išvadą, kad žemaičiai yra labai darbštūs kaip tos bitelės, o mūsų kalba – pati stipriausia, kurios mokosi visi“.

Po festivalio uždarymo žiūrovų akis ir ausis džiugino akustinis Aistės Smilgevičiūtės koncertas.