- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusiais metais Lietuvos bibliotekose daugiausia kartų skaitytojams išduota lietuvių autoriaus grožinės literatūros knyga buvo Romualdo Granausko apysaka "Gyvenimas po klevu", teigia Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A).
Pagal Kultūros ministerijai pateiktą LATGA-A autorinio atlyginimo paskirstymo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose ataskaitą, pernai tarp skaitytojų paklausios buvo ir Irenos Buivydaitės-Kupčinskienės knygos "Padovanok man savaitgalį", "Ironiški stebuklai", "Laiko tiek daug", "Geriausios draugės", Jurgos Ivanauskaitės "Miegančių drugelių tvirtovė", Romualdo Granausko "Duonos valgytojai", Daivos Vaitkevičiūtės "Monikai reikia meilės", Justino Marcinkevičiaus "Mažvydas" bei Elenos De Strozzi "Švelni klaida".
Populiariausia užsienio grožinės literatūros autoriaus knyga Lietuvos bibliotekose 2009 metais buvo Aleksandros Marininos "Staugiantys vienatvės šunys" (vertėjas J.Gimberis).
Anot ataskaitos, populiariausios rašytojos tarp Lietuvos bibliotekų skaitytojų buvo Elena De Strozzi ir Irena Buivydaitė-Kupčinskienė. Kiti populiarūs grožinės literatūros kūrinių autoriai: Jurga Ivanauskaitė, Daiva Vaitkevičiūtė, Vytautas Ažušilis, Vytautas Račickas, Romualdas Granauskas, Justinas Marcinkevičius, Edvinas Kalėda, Vytautas V.Landsbergis.
Populiariausia lietuvių autorių mokslinės literatūros knyga pernai tapo Vytauto Pranulio, Arvydo Pajuodžio, Reginos Virvilaitės ir Sigito Urbonavičiaus "Marketingas".
Populiariausia lietuvių mokslinės literatūros autorė - Viktorija Daujotytė. Didelis susidomėjimas buvo ir Bronislovo Martinkaus, Arvydo Pajuodžio, Vytauto Pranulio, Sauliaus Fabijono Butkaus, Algimanto Sakalo mokslinės literatūros darbais.
Duomenys apie knygų panaudą rinkti iš 60 Lietuvos bibliotekų, kuriose yra įdiegta LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune prasideda Istorijų festivalis
Kaune ketvirtadienį prasideda tradicinis Istorijų festivalis „Transformacija: žmogus, miestas, gamta“. ...
-
Primabalerina L. Aškelovičiūtė-Razmienė atgulė amžinojo poilsio
Sekmadienį sulaukusi 85-erių mirė legendinė Lietuvos primabalerina Leokadija Aškelovičiūtė-Razmienė. Šiandien viena ryškiausių baleto žvaigždžių amžinojo poilsio atgulė šeimos kapavietėje, sostinės Antakal...
-
Kultūros ministerija skelbia konkursą eiti švietimo muziejaus direktoriaus pareigas3
Kultūros ministerija paskelbė konkursą eiti Lietuvos švietimo muziejaus direktoriaus pareigas. ...
-
Vaikų architektūros festivalis Kaune: į lobių paieškas kvies įsitraukti visą šeimą
Ar kada susimąstėte, koks tarpukario gyvenamasis namas vertė kelti galvas aukščiausiai Lietuvoje? O ar žinote, kokia proga iškilo Kauno centrinio pašto rūmai? Šie smalsumą žadinantys faktai – tik maža dalis to, ką sp...
-
IPMA festivalyje – neeksponuoti A. Sutkaus kadrai: vakarietiškas dvelksmas, kurio trūko sovietmečiu1
„Nelengva apibrėžti Antano Sutkaus kūrybinį fenomeną, bet geriausiai jis pats į šį klausimą atsakė: „paprasčiausias geros fotografijos receptas: reikia mylėti tą žemę ir tuos žmones, kuriuos fotografuoji“. Manau, &scaron...
-
Rašytojas: karas – dėl kultūrinės tapatybės
Klaipėdoje viešėjęs žinomas šiuolaikinis ukrainiečių rašytojas Jurijus Andruchovyčius buvo I. Simonaitytės rengtų kultūrinių renginių „Inkultūracija“ išskirtinis svečias. Savo šalyje ir užsienyje ga...
-
Botanikos sodo oranžerija taps teatru
Sugrįžtantis netradicinio teatro meno festivalis „Namas“ šiemet įsikurs išskirtinėje Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijoje. Spalio 18–27 d. vykstantis festivalis „Namas Nr. 5“ pristatys tris...
-
Ir žodžiais, ir darbais unikalią parodą remiantieji įsitikinę: priminimas grąžina į realybę
Iki spalio 29 d. Kauno IX forto muziejuje eksponuojama išskirtinė Nacionalinio istorinio memorialinio draustinio „Babin Jar“ surengta paroda „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“. Jos fone kūrybingi žmonės ieško vis...
-
„Sutartinai“ – baltiškumo, modernumo ir M. K. Čiurlionio pasaulėvaizdžių gijos
„Projektas „Sutartinai“ simbolizuoja amžiną gyvybės ratą, kurio nenutrūkstamos gijos susieja praeitį su dabartimi ir ateitimi. Čia sutartinių ritmai susilieja su Čiurlionio pasaulėvaizdžiu, simbolizuodami tautos sielą, kurios pave...
-
Atsisveikinimas su L. Aškelovičiūte-Razmiene – Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“
Eidama 86-uosius metus sekmadienį mirė Lietuvos baleto artistė, primabalerina, pedagogė Leokadija Aškelovičiūtė-Razmienė. ...