- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadienį Klaipėdos koncertų salėje vyks uostamiestyje gimusio folkloro spektaklio „Jau saulelė“ pagal Kristijono Donelaičio poemą „Metai“ premjera. Renginys skiriamas Klaipėdos krašto dienai.
K.Donelaičio 300 metų jubiliejų švęsime kitų metų sausio 1 d. Anot klaipėdietės etnologės Irenos Armonienės, Mažosios Lietuvos dainiumi vadinamo poeto kūryba ne tik neprarado savo aktualumo – ji tarsi laiko nugludintas perlas tapo dar vertingesnė, o klasiko gerbėjų ratas išplito ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų.
K.Donelaičio indėlis į lietuvių kultūrinės sąmonės ir tapatybės formavimąsi dar nėra pakankamai įvertintas, o jo kūryba to meto pasaulinės literatūros kontekste tik dėl lietuvių kalbos nepopuliarumo netapo tokia garsi, kaip jo amžininkų Voltero, Ruso ar Didro.
„Net po trijų šimtmečių nesiliaujame gėrėtis turtinga, hiperbolėmis, ironija ir vaizdingais posakiais prisodrinta, iškilmingu hegzametro ritmu plaukiančia poeto kalba, ryškiais teatrališkais personažais, lietuviškos valstiečio pasaulėjautos potėpiais kuriamais gamtos vaizdais. O tėviškas kunigo pabarimas, paguodos žodis bei laiku ir vietoje priminta Šventojo Rašto eilutė visa tai sujungia į darnią visumą: Dievas, gamta, žmogus. K.Donelaičio kūryba primena mums, kad esame ne tik lietuviai, bet ir krikščionys“, – tvirtino etnologė.
Tai nori pasakyti ir folkloro spektaklio „Jau saulelė“ (scenarijaus autorė ir režisierė Dalia Kiseliūnaitė) kūrėjai bei atlikėjai. Gausias „Metų“ ištraukas jie supynė su daugybe Mažosios Lietuvos dainų, smulkiaja tautosaka, oracijomis, įprasmino gamtos vaizdus ir kaimo bendruomenės papročius, sukūrė personažus, griežia Mažosios Lietuvos instrumentais, įterpė rekonstruotų šokių, artistai dėvės moksliškai atkurtus kostiumus. Svarbiausiais veiksmo momentais suskamba lietuviškos liuteronų giesmės. „Čia – ir orūs senoliai, ir padūkę vaikai, ir gyvybingas jaunimas, ir kilnios žiuponės, čia daug garsų, spalvų ir pasididžiavimo savo tautos turtais“, – pasakojo I.Armonienė.
Atlikėjai – Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliai „Alka“ ir „Vorusnėlė“, vaidmenis kuria Jonas Liorančas, Antanas Butkus, Evaldas Pletkus, Ramūnas Šeputis ir kiti. Instrumentinės dalies vadovas – Jonas Petrauskas, scenografė – Austėja Znaidauskaitė, choreografė – Jūratė Čapaitė.
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečio minėjimas nebūtų brandus, jei tą dieną neprisimintume ir kitos Mažosios Lietuvos dalies, tos, kuri pagimdė lietuviškąją raštiją, mokyklą, poeziją ir dar daug ką, kas šią Nemuno pakrantės dalį, pamarį ir pajūrį leido išlaikyti lietuvišką, įsitikinę šio spektaklio kūrėjai.
Klaipėdos etnokultūros centras kviečia visus nemokamai pažiūrėti spektaklio „Jau saulelė“ (4 dalys) premjerą sausio 18 d. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). Pradžia – 18 val. Kvietimų teirautis Klaipėdos koncertų salės kasoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos etnografijos muziejus – 50 metų atviras lankytojams: kviečia kartu paminėti jubiliejų1
Lietuvos etnografijos muziejus (LEM) įkurtas 1966 m., o lankytojams oficialiai atidarytas 1974 m. birželį. Šiemet sukanka 50 metų, kaip muziejus yra atviras lankytojams. Birželio 30 d. 11 val. muziejus kviečia kartu paminėti šią jubilieji...
-
Muziejus ieško eksponatų apie reivo kultūrą
Lietuvos nacionalinis muziejus ieško eksponatų apie elektroninės šokių muzikos – reivo – kultūrą ir istoriją. ...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – premjeros ir atradimai
Paskutinę birželio savaitę Pažaislio muzikos festivalis pakvies publiką į tris išskirtinius koncertus, o du iš jų vyks pagrindinėje festivalio erdvėje – paslaptinga aura alsuojančiame Pažaislio vienuolyno kiemelyje. ...
-
Teismas konkurso į M. Mažvydo bibliotekos vadovus rezultatus pripažino negaliojančiais2
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, kurioje buvęs Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovas Renaldas Gudauskas siekė būti grąžintas į eitas pareigas, nutarė pernai įvykusio konkurso į įstaigos vadovus r...
-
Generalinis komisaras: Dainų šventės metu sostinėje papildomai dirbs 150 pareigūnų
Vykstant šimtmečio Lietuvos dainų šventei policija padidins savo pajėgumus, šventės metu sostinėje dirbs papildomai iki 150 pareigūnų, sako generalinis komisaras Renatas Požėla. ...
-
Jaunuosius keramikus įkvėpė „Kauno dienos“ antraštės3
Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos skulptūros ir keramikos mokytojai kartu su savo 5–12 klasių mokiniais tęsia tradiciją – kasmet kuria molinius dirbinius, kuriems impulsą suteikia įvairios laikraščio „Kauno diena“...
-
100-mečio šventė Kaune: esmė – ugdyti tautos vienybės dvasią16
Prieš 100-metį Kaune buvo surengta pirmoji Dainų šventė. Jos organizatoriams teko rūpintis net šienu. Dabar rūpesčiai – kitokie. Tačiau esmė ta pati – ugdyti tautos vienybės dvasią. ...
-
Senosios Rasų tradicijos: poros plukdo vainikus, o netekėjusios eina prie apeiginės kupolės2
Nuo ryto Neries slėnio šlaite, prie Kernavės piliakalnio susirinkusios moterys ruošėsi Rasos šventei. Pagal senąsias tradicijas, dieną iš lauko žolių ir gėlių pinami vainikai, kurie naktį bus panaudoti burtams, prane&scaro...
-
Vasaros saulėgrįža – tarp saulės laikrodžių
Vasarvidžio šventė gali būti švenčiama ne tik iš birželio 23-iosios į 24-ąją. Juk nuo birželio 20 dienos saulė ilgiausiai šildo žemę beveik visą savaitę. Todėl visiškai natūralu, kad penktadienį vakare, kai d...
-
Prasideda tris mėnesius truksiantis festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“
Druskininkuose šeštadienį prasideda tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. ...