Netikėtoje parodoje klaipėdiečiai galės stebėti, kaip veikė itališkos baroko operos teatras, jo mašinerijos stebuklus ir subtilybės.

Primena unikalų istorijos faktą

Klaipėdos muzikiniame teatre - intriguojanti ekspozicija. Iš Vilniaus į uostamiestį atkeliavo įspūdingas vienintelis Lietuvoje techniškai veikiantis maketas, atkartojantis itališkos baroko operos teatro veikimo principus, mašinerijos stebuklus ir subtilybes. Parodos lankytojai turės retą progą pamatyti, kaip juda kulisai, galės išbandyti barokinę „vėjo mašiną“, „paleisti nuo uolų krioklį“ ar „sukelti“ šėlstančios jūros bangas.

Antradienį teatre pradedanti veikti paroda „Elenos pagrobimas. Vilnius, 1636“ skirta pirmajai italų barokinei operai Lietuvoje. Operą  „Elenos pagrobimas“ sukūrė kompozitorius Marco Scacchi, libreto autorius - Virgilio Puccitelli. Premjera Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, Vilniuje, įvyko 1636 m. rugsėjo 4-ąją. Operos scenografijai kurti buvo pakviesti italų meistrai - architektai, dailininkai, inžinieriai, tačiau manoma, jog savo darbais prisidėjo ir Vilniaus amatininkai. Tai buvo išties neįprastas Europos kultūros istorijos reiškinys, nes Lietuva anksčiau už  Prancūziją, Angliją, Vokietiją, Ispaniją įsileido naują, dailės, muzikos bei poezijos sinteze grįstą meno rūšį - operą. Už Italijos ribų operos spektakliai anksčiau nei Vilniuje buvo pastatyti tik Zalcburge, Prahoje,  Varšuvoje ir Vienoje.

Sukūrė jaunų menininkų komanda

Parodos kūrėjai - jauni iniciatyvūs menininkai. Jų grupėje - vyriausiasis dailininkas ir parodos idėjos autorius Eimantas Ludavičius, dailininkas, medinės teatro struktūros meistras Ernestas Volodzka, choreografė, barokinės muzikos tyrinėtoja ir istorinės medžiagos sudarytoja Jūratė Širvytė, parodos reklaminės medžiagos ir katalogo maketuotojas bei medžio meistras Gintautas Žygas, dailininkė tapytoja Irma Balakauskaitė, scenografė ir barokinio teatro žinovė Renata Valčik.

Ši menininkų grupė itališkos baroko operos teatro maketą, kuris yra bendras visiems to meto teatrams, kūrė ir gamino net ketverius metus. Jis sumažintas dešimtį kartų, o dekoracijų veikimo principas atkurtas pagal išlikusią autentišką Švedijos Drotningholmo karališkojo teatro mašineriją.  Tame teatre pavyko apsilankyti visiems ekspozicijos kūrėjams. Ir būtent tą vienintėlę metų dieną, kai ten rodomas spektaklis. Tai, anot parodos autorių, jiems buvo didelė garbė, o kartu ir savotiškas iššūkis. 

Ekspoziciją papildo „Elenos pagrobimo“ libreto, saugomo Britų muziejuje (Londonas) kopija. Vėliau Vilniuje pastatytų operų - „Andomeda" (1646), „Apviltoji Kirkė“ (1648) - libretų kopijos, gautos iš Vilniaus universiteto bibliotekos ir Prancūzijos nacionalinės bibliotekos.

Papildys iškilių asmenybių portretai

Parodoje bus eksponuojami ir iškilių asmenybių, prisidėjusių prie operos pasirodymo Lietuvoje, portretai. Tai pirmųjų operų Lietuvoje iniciatorius - Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza (1632-1648). Karalaičio Vladislovo Vazos jaunystės bendrakeleiviai po Europos kraštus, šios kelionės atsiminimų autoriai.

Operos atsiradimas Vilniuje sietinas su V.Vaza. 1624 m. jis iškeliavo į Italiją susižadėti su Toskanos didžiąja kunigaikštyte Margarita, tačiau parsivežė ne sužadėtinę, o scenos naujieną - operą. Per du metus trukusią kelionę karalaitis Vladislovas aplankė Austriją, Vokietijos žemes, Prancūziją, Nyderlandus, Italiją, kur domėjosi tuo metu atsiradusia baroko kultūra. 1636 m. Vladislovas Vaza pirmą kartą Vilniuje pristatė italų operą „Elenos pagrobimas“. Valdovų rūmų teatro spektakliai, su jais atėjusios pažangiausios tendencijos šiandien byloja apie Vladislovo Vazos kultūrinę įžvalgą, jo siekį priartinti savo kraštą prie bendro europinio konteksto ne tik politinėmis, bet ir meninėmis priemonėmis.

Paroda „Elenos pagrobimas.Vilnius, 1636“ ne vien papuoš Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, bet ir praturtins barokinės operos - C.Monteverdi „Popėjos karūnavimas“ premjerą gegužės 8-9 d. bei ją lydintį edukacinį projektą „Baroko muzikos savaitė“.