Kaunietis kompozitorius Giedrius Kuprevičius 65-ąjį gimtadienį šiandien švęs Klaipėdoje.

Naujas miuziklas - klaipėdiečiams

Su šeima ir anūku atvažiavęs į pajūrį maestro pirmiausia užsuko į Klaipėdos muzikinį teatrą. Jame jau repetuojamas jo naujausias miuziklas „Veronika”, kurio nacionalinę premjerą uostamiesčio publika pamatys pirmoji - rugpjūčio 1-ąją Klaipėdos muzikinio teatro vasaros festivalyje.

Tai bus jau antrojo šio kompozitoriaus kūrinio premjera uostamiestyje. 1994-aisiais Klaipėdos muzikiniame teatre rampų šviesą išvydo G.Kuprevičiaus opera „Prūsai” su Virgilijumi Noreika Herkaus Manto vaidmenyje. Netolimoje ateityje šiame teatre ketinama atnaujinti „Prūsų” pastatymą.

„Labai vertinu Klaipėdą ir jos publiką”, - sakė vakar G.Kuprevičius, pernai priėmęs Muzikinio teatro pasiūlymą sukurti miuziklą pagal Antano Vienuolio apsakymą „Paskenduolė”, kuriam šiemet sukanka 100 metų. Naujam miuziklui libretą parašė aktorė, režisierė ir poetė Birutė Marcinkevičiūtė.

Dabar jau paskirstyti ir vaidmenys, kuriuos „Veronikoje” atliks Klaipėdos muzikinio teatro solistai Rasa Ulteravičiūtė, Mindaugas Rojus, Artūras Kozlovskis, Dalia Kužmarskytė, Šarūnas Juškevičius, Vytautas Bytautas ir kiti. Beveik visi artistai šiame spektaklyje turės dublerius, nes jį ketinama rodyti dažnai ir daug kur, ne tik Lietuvoje.

Su orkestru muzikinę medžiagą studijuoja dirigentas Vytautas Lukočius, su choru dirba Vladimiras Konstantinovas.

Kas režisuos, dar neaišku

Bet dar iki šiol neaišku, ar spektaklį režisuos Jonas Vaitkus, ar dažnas jo bendražygis dailininkas Jonas Arčikauskas kurs „Veronikos” pastatymo scenovaizdį. Kaip sakė teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, „su jais abiem kol kas vyksta pokalbiai apie meną, bet ne apie pinigus”.

Vadovė baiminasi, kad teatras neišgalės nei režisieriui, nei dailininkui sumokėti tiek, kiek jų darbas vertas. Anot jos, Kultūros ministerija tam neskyrė lėšų, vis dėlto sumokėjo kompozitoriui ir libretistei. „Dėl statytojų komandos nebūtų jokių problemų, jei Kultūros ministerija skirtų bent kiek pinigų ir miuziklo statytojų honorarams, - įsitikinusi A.Žigaitytė-Nekrošienė. - Jei dėl jų su J.Vaitkumi ir J.Arčikausku nesusitarsime, komanda pasikeis. Jei susitarsime, gegužės pradžioje jau prasidės sceninės repeticijos.”

G.Kuprevičius prisipažino, kad dabar susirūpinęs tik dėl dviejų dalykų: “Jaudinuosi, kaip teatras priims mano muzikinį sprendimą, - juk ir vėl blaškausi tarp dviejų stilių - klasikinės ir populiariosios muzikos. Ir nerimauju, kas vis dėlto mano kūrinį režisuos. Labai norėčiau, kad tai būtų J.Vaitkus. Žinau jo dabartinę nuostatą, kuriai pritariu, - kuo toliau nuo populistinio patologinio teatro. Juolab kad ir šis miuziklas sumanytas kaip replika dabarčiai. Ir jo finalas publikai bus netikėtas”.

Populiarumo šleifas

Tačiau kompozitorius iš anksto perspėjo, kad naujasis jo miuziklas nebus toks populiarus kaip „Ugnies medžioklė su varovais”. Šis pirmuoju lietuvišku miuziklu tituluojamas kūrinys 1975-aisis pirmąsyk pastatytas ne mūsų šalyje, o Latvijoje, po metų pasirodė jau ir Lietuvos, vėliau - Estijos, Moldavijos ir Rusijos teatruose. Nuo 1976-ųjų vien mūsų šalyje jis statytas tris kartus, išleista jo vinilinė ir kompaktinė plokštelės.

Šįvakar Klaipėdos muzikiniame teatre bus parodytas pats naujausias „Ugnies medžioklės su varovais” pastatymas, režisieriaus Gyčio Padegimo pernai režisuotas Vilniaus „Domino” teatre.

Kartu su publika spektaklį žiūrės ir jo muzikos autorius. Bet prieš tai G.Kuprevičius skubėjo į keltą - į Smiltynę. Anot jo, tokią gražią dieną būti Klaipėdoje ir nepamatyti jūros būtų nuodėmė. Jis atsivežė ir fotoaparatą - nori padaryti jūros nuotraukų savo naujos kompaktinės plokštelės viršeliui.

Po spektaklio maestro neskubės į Kauną. G.Kuprevičius surengs furšetą visam Klaipėdos muzikinio teatro kolektyvui. Jo gimtadienis - rytoj, bet negalėjo atsispirti pagundai švęsti šįvakar čia, Klaipėdoje, kurioje prieš 15 metų pastatyta pirmoji jo didelė opera, o dabar į sceną kelią skinasi pats naujausias kūrinys.