- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuogąstavimai, kad ekonominis sunkmetis pakirs šiemetinę Vilniaus knygų mugę, nepasitvirtino. Tikri knygiai įrodė, kad jiems negali sutrukdyti nei tai, kad savaitgalį sudarkė darbo diena, nei būtinybė taupyti asmenines išlaidas.
Organizatoriai skelbia, kad mugėje šiemet apsilankė rekordiškai daug lankytojų. Jų gausa džiaugėsi ir mugėje savo knygas pristačiusių Kauno leidyklų atstovai. Anot leidyklos "Šviesa" direktoriaus Arūno Butkaus, išlaidas, skirtas dalyvauti mugėje, atperka pinigais neišmatuojamas reiškinys - tiesioginis ryšys su skaitytoju. Tiesa, leidyklos "Terra publica" direktorė Danguolė Kandrotienė ir leidyklai "Jotema" atstovaujanti Asta Kristinavičienė neslepia: mugėje pasisemtas teigiamas emocijas ima stelbti nerimas dėl artimiausios ateities. Jei ekonominės sąlygos nesikeis, kitąmet garsioji mugė bus paralyžiuota. Tokia, kaip ir daugelio Lietuvos leidyklų veikla.
Kauno leidėjų įspūdžiai
"Pastebėjome, kad šiemet renginyje dalyvavo mažiau leidyklų. Žmonių ir renginių mugėje buvo labai daug, bet, atrodo, jie pirko šiek tiek mažiau, labiau rinkosi. Kita vertus, leidyklos siūlė daug ir gerų nuolaidų. Taigi norintieji galėjo įsigyti knygų pigiau, ypač seniau išleistų."
"Knygų pardavimo mastai kritę. Knygų mugėje su leidėjais pasikalbėjome, kad kitų metų paroda gali parodyti visiškai kitus rezultatus dėl išaugusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) knygoms ir kitų represijų, Vyriausybės taikomų leidyklų atžvilgiu."
"Ypač sunkios sąlygos vaikų literatūrai. Nežinau kitos šalies pasaulyje, kur vaikų literatūra būtų apmokestinama 21 proc. PVM. Tai didžiausias nonsensas šalyje, kuri lyg ir norėtų augti, apsaugoti jaunąją kartą nuo emigracijos."
"Mūsų leidykla nėra išleidusi nė vienos verstinės knygos, visi mūsų autoriai - nacionaliniai. Verstinių knygų Lietuvoje išleidžiama kur kas daugiau, nei parašytų mūsų autorių. Tačiau nacionalinių autorių knygų mūsų šalyje greičiausiai mažės, nes leisti grynai lietuviškas knygas šiandien esame priversti prasčiausiomis nei kada lig šiol verslo sąlygomis. Juk jei leidėjas perka užsienio autoriaus teises, mokesčiai yra palyginti nedideli. Jei leidi lietuvių autoriaus knygą, autorinės teisės apmokestinamos ir pagal darbo sutartį."
"Tam, kad šiais sunkiais laikais išliktume, siekiame būti kitokie. Tegul nuobodžiai vaikai mokosi mokykloje. Mes siekiame, kad skaityti būtų linksma ir patrauklu. Galvojame, kad mūsų sėkmės raktas yra originalios interaktyvios knygos vaikams. Pernai pristatėme pirmą Lietuvoje sukurtą knygą su iššokančiomis (angl. "pop-up") iliustracijomis. Tai Vytauto Kandroto sudarytas Lietuvos istorijos vadovėlis su sudedamu "Lituanicos" modeliu, su žaidimais, paremtais pirmaisiais Kernavės pinigais."
"Nemažai žmonių dairėsi pigesnių knygų. Apskritai tie, kurie atėjo į knygų mugę, buvo nusiteikę kažką įsigyti. Pastebėjau, kad knygų mugės lankytojai šiemet buvo geranoriškesni: nesulaukėme nei kritikos, nei pretenzijų."
"Dalyvavimas knygų mugėje naudingas leidykloms kaip tiesioginio ryšio su skaitytojais ir konkurentais vieta. Gali vienoje vietoje išvysti ne tai, ką vos tik išleido kitos leidyklos, be to, dalyvauti nemažai renginių."
"Svarbi galimybė mums, redaktoriams, tiesiogiai susitikti su skaitytojais. Juk kiekvieną dieną su jais bendrauja knygų pardavėjai, o ne mes, redaktoriai. Kartais iš tokio kontakto gauname nuorodų, kaip dirbti toliau. Tiesa, konkrečių knygų pagal skaitytojų pageidavimą nesame išleidę, labiau atsižvelgiame į skaitytojų pageidaujamus autorius."
"Geresnės kokybės siekis. Šį siekį po knygų mugės tarsi patys sau patvirtinome. Siekiame geros teksto, vertimo, knygos dizaino kokybės."
"Dalyvaudami knygų mugėje leidėjai nesiekia finansinės naudos. Nuomoti ekspozicinį plotą nepigiai atsieina, o knygoms mugėje taikomos nemažos nuolaidos. Pagrindinė nauda yra tiesioginis ryšys su skaitytojais. Negalima nuvilti skaitytojų, kurie į knygų mugę ateina siekdami įsigyti knygų už kiek mažesnę nei įprasta kainą."
"Ar reikėtų ką nors keisti mugėje? Nieko pernelyg keisti nereikėtų. Yra nusistovėjusios tradicijos, yra lūkesčiai. Žmonės ateina į mugę nusipirkti knygų pigiau, tiesiogiai susitikti su rašytojais, leidėjais, vaikai atvedami ir dėl pramogų. Leidėjai visuomenei pristato savo naujienas, palaiko ryšį su skaitytojais."
"Susidaro įspūdis, kad lietuviai - skaitanti tauta. Moka pinigus už galimybę patekti į knygų mugę, netingi stovėti eilėse bilietų. Atrodo, kad tauta skaitys ir ateityje."
Vilniaus knygų mugė skaičiais
59,2 tūkst. Tiek lankytojų knygų mugė sulaukė šiemet. Tai yra rekordinis lankytojų skaičius per visą vienuolikos metų mugės istoriją.
18-20 tūkst. Tiek žmonių Vilniaus knygų mugėje apsilankė populiariausią dieną - šeštadienį.
353 Tiek mugėje vyko renginių (pernai - 200).
200 Tiek dalyvių - leidyklų, knygynų, spaudos namų - mugėje pristatė leidinius (pernai - 240).
7 Tiek šalių dalyvavo knygų mugėje. Savo leidinius pristatė Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Baltarusijos, Japonijos, Italijos, Gruzijos atstovai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prekinis ženklas „Hello Kitty“ švenčia 50-metį
Japonijoje sukurtas prekinis ženklas „Hello Kitty“, tapęs pasauliniu žavumo simboliu, penktadienį mini savo įkūrimo 50-ąsias metines. ...
-
Efemeriškos ribos: kelionė per gamtos atmintį ir magiškus ritualus
Geltonuojant asfaltui, apsinuoginant medžiams ir pilkėjant dangui, paroda apie gamtą ir mūsų buvimą joje tampa dar aktualesnė. Ji priverčia prisiminimais grįžti į praėjusią vasarą, šiltas dienas, miškus ir laukus. Tokia yra ir Karol...
-
Žvilgsnis į Kauno pramonės kaitą
Kauno miesto muziejus pristato trečiąjį leidinį, skirtą fotografo, projektuotojo Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) darbams. Albumas „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu: industrinis miestas“ atskleidžia įvairių Kauno p...
-
Tvarkomas brolių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus
Buvusi Vilkijos (Kauno rajonas) klebonija – išskirtinė. Čia 1862–1863 m. gyveno kunigas, etnografas, tautosakininkas leksikografas Antanas Juška (1819–1880). ...
-
Unikali galerija po atviru dangumi1
Kazlų Rūdos gyventojai gali didžiuotis bene ilgiausia šalyje meno galerija po atviru dangumi. Jos bendras ilgis siekia 2,2 km, profesionalių dailininkų kūriniai eksponuojami dviejose miesto gatvėse ir ant viaduko, einančio per geležinkelį. ...
-
Tapytoja mone Kielė: žmogus yra neišsemiama tema3
„Menininko užduotis – atkreipti dėmesį į reiškinius, kuriuos visi mato, bet ne visada apie tai susimąsto“, – įsitikinusi tapytoja Raimonda Petraitė. Mone Kielės slapyvardžiu pristatanti jauna kūrėja savo darbuose kelia...
-
Aktoriai kviečia į susitikimus
Lapkritį tęsis Klaipėdos dramos teatro žiūrovų klubo „Teatras be uždangos“ susitikimai su čia vaidinančiais aktoriais. Netrukus vyksiančiame susitikime bus diskutuojama apie Agatos Dudos-Gracz režisuotą spektaklį „Tarp Lenos koj...
-
K. Kleizienė ir jos žvilgsnis (ne tik) į save
„Tapau moteris, nes jas pažįstu... Nes pati esu moteris“, – taip savo kūrybą pristato Kristina Kleizienė. „Parko galerijoje“ kartu su „Pagalbos moterims linija“ atidaryta jos kūrinių paroda „Į save“...
-
„Daug gyvenimo sričių be romėnų ir graikų nebūtų tokios, kokios yra, o gal ir apskritai jų nebūtų“
Jauni vilniečiai toliau skaito antikinę literatūrą projekto Skaitantis Vilnius rėmuose. VAGOS grupė, Klasikų asociacija ir Vilniaus miesto savivaldybė kviečia į trečiąjį susitikimą su Antikos tyrinėtojais – šį kartą tai – Au...
-
Aitvarų festivalis skleidė žinią
Pietų Afrikos Respublikoje paplūdimyje surengtas spalvingų aitvarų festivalis, kuriuo siekta atkreipti dėmesį į žmonių psichikos sveikatos problemas. Keiptauno tarptautinis aitvarų festivalis organizuotas 30-ą kartą, į jį dalyviai atvyko net i&sc...