Rusijos Marijos teatro antrieji rūmai vadinami tiek grakščiu moderniosios architektūros statiniu, tiek bjauriu prekybos centru, tačiau jau nebesvarbu, ką gyventojai mano apie šį daug ginčų sukėlusį naują pastatą Sankt Peterburge, nes ketvirtadienį įvyks iškilmingas jo atidarymas.

Prezidentas Vladimiras Putinas bus tarp kviestinių svečių, žiūrėsiančių pirmąjį vaidinimą naujuose 2 000 vietų Marijos teatro rūmuose, kurie kainavo 21,6 mlrd. rublių (700 mln. dolerių, 1,83 mlrd. litų,) ir yra vienas iš visų laikų brangiausių kultūros projektų.

Pastatas, kurį suprojektavo Toronte įsikūrusi studija „Diamond Schmitt Architects“, iškilo netoli XIX šimtmetyje pastatyto Marijos teatro - vieno iš pagrindinių Rusijos kultūros centrų, kurio operos ir baleto trupės pelnė pasaulinį pripažinimą Sovietų Sąjungos laikais, kai šis teatras buvo vadinamas Kirovo teatru.

Tačiau Marijos Teatro antroji scena labai prieštaringai vertinama V. Putino gimtajame mieste, kur kritikai šį stiklu ir klinčių plokštėmis papuoštą pastatą praminė „Marijos prekybcentriu“, nederančiu prie kitų elegantiškų XIX šimtmečio pastatų buvusioje Rusijos imperijos sostinėje, ir puošnaus senojo teatro bjauriąja seserimi.

Šio projekto vadovas Valerijus Gergijevas, daugelio laikomas vienu iš geriausiu dabartinių orkestrų dirigentų, dešimtmetį palaikė naujo teatro statybos planus, kuriems buvo palankus V. Putino troškimas parodyti, kad Rusija nebeatsilieka nuo Vakarų šalių.

V. Gergijevas žadėjo, kad abejojantys atsiims savo žodžius, kai pamatys 7 400 kvadratinių metrų ploto pastato interjerą.

„Marijos teatro 2-osios scenos atidarymas dar kartą patvirtins ir sustiprins didžią teatro tradiciją, atverdamas kelią ateičiai, kai taps įmanoma kurti aukščiausio lygio meno darbus ir inovatyvius vaidinimus, apie kuriuos anksčiau negalėjome netgi svajoti“, - sakė V. Gergijevas.

„Esu tikras, kad po 25 metų Marijos teatro 2-oji scena bus laikoma vienu iš Sankt Peterburgo simbolių, pelniusiu pripažinimą dėl puikios akustikos, stulbinamų prodiusavimo priemonių ir nepranokstamo komforto žiūrovams“, - pridūrė jis.

V. Gergijevas diriguos atidarymo koncertą, kuris tiesiogiai bus transliuojamas per televiziją. Šiame prabangiame renginyje dalyvaus Ispanijos tenoras Placido Domingo (Plasidas Domingas), Rusijos sopranas Ana Netrebko ir smuikininkas bei violončelininkas Jurijus Bašmetas.

Tarp baleto šokėjų pasirodys iškiliausia šių laikų Rusijos balerina Uljana Lopatkina ir žavioji Diana Višneva. Organizatoriai aiškiai tikisi, kad ši ceremonija pranoks 2011 metų spalį vykusį Maskvos didžiojo teatro atidarymą po didelės renovacijos.

V.Gergijevas, kuris šiuo metu taip pat yra Londono simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas, atvirai pripažįsta, kas jokių jo planų nebūtų pavykę įgyvendinti be V.Putino paramos. Dirigentas šalies lyderį atvirai palaikė dėl stabilumo atkūrimo Rusijoje.

Nors V. Putinas retai demonstruoja asmeninį domėjimąsi aukštąja kultūra, jis aiškiai pripažįsta jos reikšmę valstybės įvaizdžiui.

„Jeigu prezidentas būtų prieštaravęs, mums būtų sunku kalbėti apie teatro infrastruktūros sustiprinimą“, - sakė V. Gergijevas.

Šis dirigentas, kuris beveik trisdešimtmečius buvo vienas iš svarbiausių veikėjų Rusijos muzikos scenoje, pirmąkart dirigavo operos vaidinimui Marijos teatre dar 1978 metais, kai jis tebebuvo vadinamas Leningrado komunistų partijos buvusio vadovo Sergejaus Kirovo vardu.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai teatrui buvo grąžintas Marijos vardas, siejamas su caro Aleksandro II žmona imperatoriene Marija Aleksandrovna.

1860 metais pastatyti žalsvos spalvos Marijos teatro rūmai dešimtmečius buvo Sankt Peterburgo kultūrinio gyvenimo centras.

Tačiau V. Gergijevas, kuris per naujųjų rūmų atidarymą taip pat minės savo 60-ąjį gimtadienį, nusprendė, kad senasis pastatas nebeatitinka jo planų.

Naujasis teatras yra vienas iš kelių megaprojektų, kuriais siekiama pademonstruoti Rusijos galimybes, įskaitant 2014-ųjų Sočio žiemos olimpiadą, kurį asmeniškai kuruoja V. Putinas.

Teatro pastato projekto konkursas prasidėjo 2003 metais. Iš pradžių buvo pasirinktas dar ambicingesnis projektas, pasiūlytas Prancūzijos architekto Dominique'o Perrault (Dominiko Pero), tačiau 2007 metais jį atmetė Rusijos pareigūnai, suabejoję, ar tas pastatas bus stabilus.

Stiklu ir metalu dekoruoti koridoriai kerta naująjį pastatą, pro kurio didelius langus atsiveria vaizdas į kitoje kanalo pusėje esančius senuosius Marijos teatro rūmus. Abejus rūmus jungia tiltas.

Įgyvendinant šį projektą, buvo nugriautas visas kvartalas, įskaitant 1930 metais iškilusius konstruktyvizmo stiliaus 1-ojo penkmečio kultūros rūmus ir Lietuvių turgaus bei mokyklos likučius.

Rusijos istorijos ir kultūros paminklų apsaugos draugijos Sankt Peterburgo skyriaus vedėjas Aleksandras Margolis pareiškė, kad statytojai sunaikino Pasaulio paveldo objektą, esantį miesto širdyje.

„Tai ne vien miesto planavimo klaida; mano nuomone, tai nusikaltimas miestui, nes įvykdytas įsikišimas į vieną iš unikaliausių kampelių Sankt Peterburgo istoriniame centre“, - teigė jis.

Tuo tarpu Sankt Peterburgo miesto tarybos deputatas Aleksejus Kovaliovas pareiškė, kad naujasis pastatas yra „šlykštus“.

„Mano nuomone, jis turėtų būti nugriautas, - sakė jis. - Man nerūpi, kas jo viduje. Gergijevas turėtų būti atleistas.“