Gruodžio 4 d. Vokietijoje, lietuviškoje Rennhofo pilyje įvyko antrasis Europos lietuvių trumpametražių filmų festivalis „laiKINAS‘10“.

Renginio metu vyko pokalbiai, diskusijos, bendra festivalyje dalyvaujančių filmų peržiūra, aptarimas bei publikai labiausiai patikusio filmo rinkimai. Festivalį organizavo Vokietijoje veikiantis Europos lietuvių kultūros centras (ELKC).

Festivalyje dalyvauti buvo kviečiami profesionaliai ar mėgėjiškai filmus kuriantys, už Lietuvos ribų Europoje gyvenantys lietuviai. Renginio tikslas buvo suburti lietuvių kilmės kino mėgėjus iš visos Europos, ugdyti jų domėjimasi šia disciplina, skatinti bendrą jų dialogą bei lietuviškos kultūros ir meno sklaidą Europoje.

Festivalio „laiKINAS‘10“ dalyviai ir lankytojai turėjo galimybę pabendrauti su įdomiais įvairiose užsienio valstybėse gyvenančiais ir kuriančiais kino menininkais, bendrose diskusijose aptarti šalių suteikiamas galimybes bei kylančius sunkumus įgyvendinant kūrybinius sumanymus, pasidalinti menine patirtimi.

Kiekvienais metais organizatoriai į festivalį kviečia nusipelnusį menininką iš Lietuvos, dirbantį kino ar teatro srityje. Šiais metais festivalyje svečiavosi, su festivalio lankytojais diskutavo ir filmus įvertino žymus Lietuvos dainininkas ir aktorius Andrius Mamontovas.

Pagrindinę programos dalį sudarė festivalyje dalyvavusių filmų peržiūra bei labiausiai publikai patikusio filmo rinkimai. Keturiuose blokuose buvo peržiūrėti festivaliui pateikti darbai iš Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo ir Vokietijos. Matytus filmus, jų emocinį poveikį, scenarijaus bei vaidybos įpatumus drauge su dalyviais ir žiūrovais bendrose diskusijose aptarė festivalio svečias Andrius Mamontovas. Vakare festivalio žiūrovai buvo pakviesti drauge žiūrėti latvių režisieriaus Maris Martinsons filmą „Nereikalingi žmonės“, kuriam muziką parašė bei vieną pagrindinių vaidmenų atlieka A.Mamontovas.

Dalyvavimo festivalyje „laiKINAS‘10“ taisyklės buvo beveik neribojamos: filmus festivaliui pateikti galėjo visi Europoje, už Lietuvos ribų gyvenantys lietuviai – svarbu, jog bent vienas iš kūrybinės grupės narių būtų lietuvių kilmės. Darbo temų, žanrų ir techninio realizavimo spektras taip pat nebuvo ribojami.  

Trečiają vietą labiausiai publikai patikusių filmų rinkimuose laimėjo tėvo ir sūnaus Perkūno ir Manuel Liutkų (Prancūzija) dokumentinis filmas „Liutkų diena“. Filme rodomas mažame Lietuvos kaimelyje – Leckavoje – vykęs Liutkų giminės susitikimas, kuriame dalyvavo ir Pranzūijoje gimęs ir užaugęs Lietuvos diplomato sūnus Jonas Perkūnas Liutkus su sūnumi. Filme perteikiamos užsienyje gimusio lietuvio akimis užfiksuotos Lietuvos realijos, Liutkų šeimos istorija ir dabartis. Filmas nuoširdus ir atviras, tačiau drauge intymus, suteikiantis galimybę žiūrovui dalyvauti tarsi „ne savo“, kitos šeimos gyvenime. Dvelkia sentimentalumu ir nuoširdžia meile Lietuvai.

Antrąją vietą užėmė jauno ir perspektyvaus režisieriaus iš Vokietijos Karolio Špinkio filmas „Marionetės“. Senienų parduotuvės savininkas užsiiminėja pašaline veikla – pas jį jauni žmonės užsuka ne įsigyti prekių, o įsimylėti! Filme meistriškai inscenizuotas žaismingas dviejų marionečių bendravimas lėlių scenoje. Filmas dinamiškas, nuosekliai išlaiko žiūrovo dėmesį, išsiskiria profesionaliai parinkta muzika, puikiu kostiumų ir grimo suderinimu, dėmesiu detalėms, teigama atmosfera.

Pirmąją 2010 m. festivalio vietą laimėjo Vokietijoje gyvenančios režisierės Vikos Jagučanskytės filmas „O sekmadieniais pietūs su Motina Terese“. Filme, autentiškoje namų atmosferoje režisierė kalbina 82-ų metų Filipą, pėsčiomis keliavusį iš Vokietijos į Indiją. Ligų nualintas, tačiau gyvenimo džiaugsmu ir išmintimi trykštantis vyras šmaikščiai pasakoja savo gyvenimo istorijos fragmentus. Gyvybingas, natūralus pokalbis bei netikėti kameros perspektyvos kaitos sprendimai suteikia filmui originalumo ir autentiškumo, o įmontuoti Indijos vaizdai puikiai iliustruoja Filipo istorijas.