„Iš tiesų nėra tai kažkas naujo. Tai tiesiog atsikartojantys labai panašūs scenarijai. Tai gali būti ar Mokesčių inspekcijos, ar bankų darbuotojų imitavimas, ar, kaip šiuo atveju, „Google“, „Microsoft“ ar kitų didžiųjų bendrovių imitavimas. Tačiau iš tiesų schema ta pati ir tikslas tas pats – išvilioti prisijungimo duomenis tiek prie e. pašto, tiek prie įvairių, net ir bankinių paskyrų ir galų gale pasisavinti duomenis ir pinigus“, – kalbėjo A. Aleknavičius.

– Teigiama, kad nusikaltėliai kartais net tiksliai įvardija, kokį telefoną ar kompiuterį naudojate, kada bandėte jungtis prie savo „Google“ paskyros. Ar jie tikrai gali matyti šią informaciją, o gal tai tik spėlionės, kurios kartais sutampa?

Jau vien pats faktas, kad jums paskambino iš gūglo, savaime reiškia, kad kažkas negerai.

– Labai priklauso, vienas atvejis kitam nelygus. Tikriausiai esate girdėję, kad vis nuteka tam tikri duomenys. Iš naršyklių, iš telefonų taip pat galima surinkti duomenų, priklausomai nuo to, kokiuose puslapiuose lankomės, kokias nuorodas spaudžiame. Mūsų kompiuteriuose galbūt yra nesaugios programinės įrangos. Taigi sukčiai, turėdami tam tikrų duomenų, gali sukelti pagrįstą abejonę, kad čia viskas tiesa, skambina bankas ar „Google“. Tačiau, ką visi nepaliaujamai kartojame, pats bankas niekada neskambina ir neprašo suvesti duomenų, „Google“ tuo labiau. Nėra tokių atvejų, kad jie norėtų tiesiai susisiekti su žmogumi, ypač telefonu. Reikėtų šią auksinę taisyklę atsiminti. Jau vien pats faktas, kad jums paskambino iš gūglo, savaime reiškia, kad kažkas negerai. Visuomet, jei kyla įtarimų, galima padėti ragelį, perskambinti jau tikrai mums žinomais numeriais į gūglo klientų aptarnavimo centrą ar banką ir pasiklausti, ar skambinote, ar tikrai viskas gerai su mano sąskaita, prisijungimais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Galbūt gyventojai jau išmoko atpažinti tokius sukčius ir jų nukenčia vis mažiau? Juo labiau jei kalbama apie „Google“, greičiausiai taikomasi į jaunesnius vartotojus, kurie tikrai turi tokias paskyras ir jų išprusimas ir kompiuterinis raštingumas yra kur kas aukštesnis negu vyresnio amžiaus asmenų.

– Taikomasi, iš tikrųjų, į visas grupes. Pagal nutekėjusius duomenis, matyt, galime kategorizuoti, pavadinkime, sukčių klientus ir jiems atitinkamai pritaikyti socialinės inžinerijos metodiką, kad geriausiai būtų galima išvilioti duomenis. Mano patarimas paprastas – domėtis, kas vyksta ir būti budriems. Mes, NKSC, esame sukūrę mokymų apie kibernetinę higieną, kibernetinį saugumą, kuriuos kviesčiau praeiti ir taip padidinti savo budrumą.