Apie kyšius medikams: tai rodo, kad žmonės gali mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas

  • Teksto dydis:

Pandemija tapo terpe bujoti korupcijai sveikatos apsaugos srityje. Visoje Europoje atliktas organizacijos „Transparency International“ tyrimas rodo , kad kas trečias pasinaudojo savo ryšiais, kad gautų paslaugas per pandemiją. Lietuvoje beveik kas penktas davė kyšį medikams ir šis rodiklis vienas prasčiausių Europoje.

Laidai „Info diena“ situaciją komentavo Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė: „Tikrai Lietuvos sveikatos sektorius išsiskiria tarp tų viešųjų paslaugų kaip viena iš korumpuočiausių sričių. Beje, reikia pastebėti, kad ne tik smulkioji korupcija, kai pacientai papirkinėja gydytojus, bet taip pat ir stambioji korupcija yra labai paplitusi. Tai atskleidė ir dabar vykstantis tyrimas dėl įrangos pirkimo įstaigose. Reikia pastebėti, kad situacija yra gerėjanti. Bet, aišku, norėtųsi, kad situacija taisytųsi greičiau“.

„Pirmiausia tai yra mentaliteto dalykai. Turime keisti mentalitetą – ne tik sveikatos priežiūros darbuotojų,  bet, aišku, ir gyventojų, kad gyventojai nebūtų motyvuoti pirkti papildomai sveikatos priežiūros paslaugų. Jau tada geriau tie mokėjimai būtų oficialūs, o ne į kišenę sveikatos priežiūros darbuotojui“, – sakė J. Sejonienė.

Kaip atskleidė tyrimas, blogesnė situacija yra tik Rumunijoje. Štai, pavyzdžiui, estai beveik apskritai neduoda kyšių: tik du procentai prisipažino tą padarę.

Kad triko kitų paslaugų tiekimas tuo metu, kai buvo daugiausia COVID-19 pacientų įstaigose, tikrai taip – tai yra natūralu.  Nei įstaigos yra guminės, nei personalo pasidaugino.

„Manau, kad sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimo ir darbo sąlygų klausimas yra labai svarbus. Jeigu palygintume atlyginimus Estijoje ir Lietuvoje, tai jie skiriasi. Estijoje yra gerokai didesni sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimai. Aš manau, kad didėjantys atlyginimai, nors tas didėjimas nėra toks, kokio tikisi sveikatos priežiūros darbuotojai, yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl mažėja smulkioji korupcija“, – aiškino Seimo sveikatos reikalų komiteto narė.

„Reikalinga ir visuomenės edukacija, kad sveikatos priežiūros paslaugos nėra nemokamos, visiems vienu metu prieinamos, pas tą specialistą, pas kokį nori, tuo metu, kai nori pacientas. Visame pasaulyje, deja, kvalifikuotų specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų tenka palaukti, kaip ir Lietuvoje. Tie neoficialūs pirkimai, kyšiai rodo, kad gyventojai gali mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas. Tai man atrodo, kad išskaidrinimas tų mokėjimų duotų skaidrumo, o ne didesnę nelygybę“, – teigė J. Sejonienė.

Apklausos duomenimis, pandemija labai pablogino situaciją. Tik kas ketvirtas Lietuvoje mano, kad COVID-19 pandemija Lietuvoje yra valdoma skaidriai. Tai reiškia, kad 75 procentai žmonių nemano, kad pandemija Lietuvoje yra valdoma neskaidriai.

„Aš manau, kad tikrai buvo padaryta klaidų, kai buvo apribotos sveikatos priežiūros paslaugos pirmojo karantino metu. Manau, kad tikrai nereikėjo jų riboti. Ta pertrauka ilgam laikui sutrikdė sveikatos priežiūros paslaugų gavimą pacientams. Ar pats pandemijos valdymas, paslaugų organizavimas yra neskaidrus? Jokiu būdu ne. Ar tuomet mes sakome, kad kitos ligos yra prioritetinės prieš COVID-19, reikėjo negydyti COVID-19 pacientų? Paslaugos teikiamos tam, kam tuo metu labiausiai reikia. O kad triko kitų paslaugų tiekimas tuo metu, kai buvo daugiausia COVID-19 pacientų įstaigose, tikrai taip – tai yra natūralu.  Nei įstaigos yra guminės, nei personalo pasidaugino“, – sakė teigė J. Sejonienė.

Esą ir sumažinti korupcijos mastus galima: „Kaip matome, pastangos, kurios buvo dedamos, ir socialinės reklamos neduoda tokio greito efekto. Bet bendras pragyvenimo lygio kilimas, sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokesčio didėjimas, darbo sąlygų gerėjimas, manau, būtų pagrindiniai veiksniai“, – kalbėjo Seimo sveikatos reikalų komiteto narė.

Daugiau – vaizdo įraše:

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

atlyginimai ligoninėje tretinio lygio paslaugos

atlyginimai ligoninėje tretinio lygio paslaugos portretas
Į rankas - etato krūviu sanitarui 480, slaugytojui 800, gydytojui 1400eur už mėnesį (čia po paskutinio algų pakėlimo sausio mėnesį). Darbas visų sunkus, su neurologiniais. Labiausiai trūksta sanitarų ir slaugytojų. Niekas neverkia ir nebadauja, pasitinkam su šypsena :) kas nori mus pakeisti?

pensininkė

pensininkė portretas
norint prisiregistruoti pas specialistą pamačiau kad ir dabar vyksta dalis konsultacijų nuotoliniu būdu ,kodėl ? pas neurologą neurochirurgą tai gal ir operuos nuotoliniu būdu, konkrečiai pas šeimos gydytoją gegužės mėn vėliau talonas pas traumatologą 06 02 toliau pas neurochirurgą ir neuropatologą liepos paskutinės dienos tai kada prasidės gydymas štai koks kelias sveikatos link ir tai be kyšio o juk tikriausiai dar reikės kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo ten eilės irgi mėnesiai tai ar toks turi būti gydymas kryžiaus keliais trumpesnis nei rimtai gyditis

Nu bet ir pavadinimas

 Nu bet ir pavadinimas portretas
Rašytojas (-a) savo tyrimą padarė. O gal apklausą atliko, kaip dabar madinga.
VISI KOMENTARAI 24

Galerijos

Daugiau straipsnių