Teismas vertino Rinkimų kodekso nuostatą, draudžiančią asmeniui kandidatuoti, kai jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Į KT kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), gavęs D. Štraupaitės prašymą panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą, nes politikei dar galioja teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė.

Teismai D. Štraupaitę yra pripažinę kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, jai skirta 18,8 tūkst. eurų bauda bei trejiems metams atimta teisė būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.

Šis nuosprendis įsigaliojo 2023 metų kovo 3 dieną, todėl baudžiamojo poveikio priemonės ribojimai dar veiks iki 2026 metų.

Rinkimų kodeksas numato, kad asmuo negali būti renkamas nei į Europos Parlamentą, nei į Seimą, nei į savivaldybės tarybą ar meru, prezidentu, jeigu yra nebaigęs atlikti teismo skirtos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suabejojo, ar pasyviosios rinkimų teisės ribojimas kiekvienam asmeniui, nebaigusiam atlikti bet kokios baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir nesusijusios su teise būti išrinktam, gali būti laikomas konstituciškai pagrįstu.

Kreipimesi į KT keliamas klausimas dėl tokio ribojimo proporcingumo.

LVAT teigimu, pagal šiuo metu galiojantį Rinkimų kodeksą suvaržius asmens teisę kandidatuoti net tuo atveju, kai jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė nėra susijusi su viešosios teisės būti renkamam ribojimu, jis būtų nubaustas labiau nei numatyta teismo nuosprendžiu.

Taip pat abejojama, ar minėta Rinkimų kodekso norma neprieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės. Anot LVAT, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimą prilyginant bausmės atlikimui minėta Konstitucijos nuostata išplečiama.

Pritaikius minėtą Rinkimų kodekso normą D. Štraupaitė pernai gegužę neregistruota kandidate į Europos Parlamentą, o tų pačių metų rugsėjį – kandidate į Seimą.

Abu Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus politikė apskundė administraciniam teismui. Šis sustabdė abi bylas, kol gaus KT išaiškinimą.