„Rinkimų kodekso nuostata, pagal kurią asmuo negali būti renkamas, kai jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės, neprieštarauja Konstitucijai“, – teigė KT pirmininkas Gintaras Goda.

KT pabrėžė, kad priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje įgyvendinamas teisingumas, užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais.

Jis taip pat pažymėjo, jog, nepaisant to, kad įstatymų leidėjas yra atskyręs baudžiamojo poveikio priemones nuo bausmės, asmens baudžiamosios atsakomybės prasme skirtumo nėra.

KT teigimu, Konstitucijoje vartojamos sąvokos „bausmė“, „nuosprendis“ negali būti aiškinamos vien pažodžiui, taikant tik lingvistinį (verbalinį) metodą.

„Atsižvelgdamas į visa tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, nebaigęs atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, reiškia, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo Seimo nariu negali būti renkamas, jeigu jis yra nebaigęs atlikti ne tik baigiamuoju teismo aktu jam paskirtos bausmės, bet ir baudžiamojo poveikio priemonės“, – pareiškė KT.

Anot jo, kitoks Konstitucijos aiškinimas galėtų reikšti, kad visuomenėje toleruojamos nusikalstamos veikos, menkinama teismų sprendimų vykdymo reikšmė, jis būtų nesuderinamas su universaliomis, nekvestionuojamomis vertybėmis.

Teismas taip pat pažymėjo, jog Konstitucijoje nustatyti etiniai ir moraliniai reikalavimai norint kandidatuoti į Seimą galioja ir kandidatams į Europos Parlamentą.

Į KT kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), gavęs buvusios Visagino merės Dalios Štraupaitės prašymą panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą, nes politikei dar galioja teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė.

Teismai D. Štraupaitę yra pripažinę kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, jai skirta 18,8 tūkst. eurų bauda bei trejiems metams atimta teisė būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.

Šis nuosprendis įsigaliojo 2023 metų kovo 3 dieną, todėl baudžiamojo poveikio priemonės ribojimai dar veiks iki 2026 metų.

Rinkimų kodeksas numato, kad asmuo negali būti renkamas nei į Europos Parlamentą, nei į Seimą, nei į savivaldybės tarybą ar meru, prezidentu, jeigu yra nebaigęs atlikti teismo skirtos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suabejojo, ar pasyviosios rinkimų teisės ribojimas kiekvienam asmeniui, nebaigusiam atlikti bet kokios baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir nesusijusios su teise būti išrinktam, gali būti laikomas konstituciškai pagrįstu.

Kreipimesi į KT keltas klausimas dėl tokio ribojimo proporcingumo.

LVAT teigimu, pagal šiuo metu galiojantį Rinkimų kodeksą suvaržius asmens teisę kandidatuoti net tuo atveju, kai jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė nėra susijusi su viešosios teisės būti renkamam ribojimu, jis būtų nubaustas labiau nei numatyta teismo nuosprendžiu.

Taip pat suabejota, ar minėta Rinkimų kodekso norma neprieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės. Anot LVAT, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimą prilyginant bausmės atlikimui minėta Konstitucijos nuostata išplečiama.

Pritaikius minėtą Rinkimų kodekso normą D. Štraupaitė pernai gegužę neregistruota kandidate į Europos Parlamentą, o tų pačių metų rugsėjį – kandidate į Seimą.

Abu Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus politikė apskundė administraciniam teismui. Šis sustabdė abi bylas, kol gaus KT išaiškinimą.